slankius reikšmė
Kas yra slankius? 1 slañkius sm. (2) DŽ, Vdk, Btg, Vl, Nm, slankiùs (4) Jz 1. R, MŽ, N, Š, Rtr, Grk, Jz, Zp, Pžrl žemyn slenkantis, yrantis krantas, šlaitas, kriaušis, skardis: Kur pati griova, čia slañkius, t. y. kur griūna, ten slenka J. Kalno slañkius KII140. Slañkius išslinko iš kalno J. Slañkius su krūmais ir lazdynais trobą užslinko Skr. Apsodykit tą slañkių gluosniais, gal tei neslinks Jrb. Nelipk į slañkių – užgriūsi Vl. Panoviuos ir pašešupiuos yra slañkių Snt. Tai status slañkius – kaip siena PnmA. Jie išvaikščiojo laukus ir nušliaužiojo slankius P.Cvir. Stovi piliakalniai slankiais nuslinkę rš. 2. K grunto slinkimas: Žemių slañkius KI388. 3. NdŽ, Nm krūva, būrys kirbančių vabaliukų, kirmėlių, šliužų: Pakėliau lentą, tai prūsokų visas slankiùs slenka Alk. Kas slañkių pirštu maišęs, to pirštas yra pamačlyvas nuo ligų (priet.) VšR. Bene slañkių maišei? Erž. ^ Tik slenka [šeškai] kap i slankiùs Plv. Eina vokiečiai laukais kaip slañkius Zp.
2 slañkius, -ė smob. (2) šnek. 1. K kas slankioja, bastosi. 2. Rtr, BŽ449, KŽ landūnas, pataikūnas: Žiūrėk, kaip lando paskui prakeiktas slankius, ir prisilaižys prie jo malonės V.Kudir. Tokie slankiai nekviečiami ateina prš. 3. Š, NdŽ, Nm tinginys, veltėdys: Lauk žmogus nesulaukdamas, kol tas slañkius pajudins kojas Rs. 4. BŽ394, NdŽ rėplys. ◊ slañkė biesų̃ toks keiksmas: Slañkė biesų̃, eik po kelmo, kad nepaslenki darbuoties! Varn.