šmakš reikšmė

Kas yra šmakš? 1 šmàkš interj. KŽ; M žr. 1 šmakšt: 1. Su peiliu kaklą šmàkš kiaurai pardūrė PP51. 2. Jis šmàkš tau rublį NdŽ. Tą virbuką tiktai šmàkš nubėgęs parkišo Sd. Gauni [laišką], perskaitai, šmàkš į kišenę KlvrŽ. Aš bandelę šmàkš ant kešenę – i jau mano! Sml. Šmakš šmakš sudėjo visus savo daiktus, drapanas, skepetus į skrynes ir kubilaičius, vadinamus kraičiai M.Valanč. Šmàkš [marškinius] po pažasties BM381(Lž). Šis tuoj spunką šmakš ir užkišęs Sln. ^ Plikas į gauruotą šmakš (pirštinė) Plng. 3. Tas mažiutis šmàkš i palindo po pėdu Lnkv. Atrišo maišą, o tuo metu viena gyvatė šmakš ir išlindo MTtI51. Jis tą kiaulę pabaidęs, ta nuo jo nusigandus šmakš pro skylę Sln. ^ Šmàkš kaip yla iš maišo KlvrŽ. 4. žr. 1 šmakšt 5: Šmàkš ir mirė ponas J. Paaugau – šmàkš paėmė į karūmenę Pj. Šmakš, bra, gaidys sugiedojo BsPII329(Zr). Aš tik šmàkš – ir padarytos durys Slm. Kap jis greit, žinai, šmàkš parašė Lp. To diena šmàkš i praeina Ėr. Kas tik eina pro šalį – šmàkš po obele (raško obuolius) Ėr.
2 šmákš interj. žr. 2 šmakšt: 1. Lpl Ans šmákš į šoną, i papjovė Lnk. Ans pamatė lydeką beguliant, su ta persteke šmákš nudūrė Vvr. 2. Šmákš ir išlindo KlvrŽ. 3. Tiktai šmákš į kišenę i eina nešinas KlvrŽ. Tiktai vieną tą velnuką nutvėręs šmákš į tą verdantį [v]andinį Brs. Ta šmákš špygą po nosės i pamovė Všv. Šmákš liežiuvį i iškišė – ilgą ilgą Sml. 4. žr. 2 šmakšt 5. ║ Ta šaka trakš munie par pat kelnes, šmákš – i pusiau [perplyšo] tokios naujausios kelnės Als.