šnabždinti reikšmė

Kas yra šnabždinti? šnãbždinti, -ina, -ino DŽ, NdŽ, Skr, šnabždìnti, -ìna, -ìno [K]; N caus. šnabždėti: 1. Vyrų spragilas eita šniokšdamas, o motriškų tik šnãbždina šiaudus Šts. Dirbo i vaikai [su spragilais] – kiek šnãbždinsi (pajėgsi suduoti spragilu), tiek Lk. Šnãbždinti popierį pradėjau Jdr. Vėjas ūžia, paskutinius lapus nuo šakų drasko, nubirusius žemėn šnabždina ir nešioja Žem. | refl.: Kiek šnãbždinomos naktims, nusitvėrę spragilus, oi, oi! Krš. 2. refl. Kas po šėpą šnãbždinas? Krš. 3. intr. šnarėti: Lyna, šnãbždina dailiai, be krušos Slnt. 4. NdŽ caus. šnabždėti 4. 5. tr. šnabždant išūžti, išvarginti: Šnabždina galvelę par spaviednę, t. y. daug prikalba J. 6. tr. pašnibždomis įkalbinėti: Muni šnabždino eiti vogti Trg. 7. intr. palengva rašyti skrebinant, čežinant plunksnai: Šnãbždina, šnãbždina, kol vieną žodį parašo – nė kantrybės jau nebėr Vvr. 8. intr. čiaukšnojant, čepsint valgyti: Šnãbždina kankolynę, o košės neprakabina nė kabinte Šts. \ šnabždinti; apšnabždinti; pašnabždinti; sušnabždinti