spraunus reikšmė
Kas yra spraunus? ×spraunùs, -ì (brus. cпpaўны, l. sprawny) adj. (4) NdŽ 1. N gyvas, judrus, vikrus: Jis pašėlusiai spraunùs: bežiūrint visur atsiduria Ps. Kai jaunas, tai labai spraunùs buvo; kai paseno, tik pasidarė lėnesnis Krs. Pernai mes turėjom spraũnią mergiotę: ir gryčioj apsiruošdavo, ir lauke jos niekas neaplenkdavo Skrb. Tokia spraunì ji boba, tokia darbininkė Jrb. Tavo bėris buvo spraunus arklys Švn. Spraunùs kaip arklys, avižų priėdęs Šk. ^ Nebijok pipiro – spraunèsnis būsi Ob. Pakol tingiasis pasijudins, sprauniasis nudirbs VP36. spraũniai adv. Žvr; Tat: Avinas pagadijęs sprauniai pylė kakta vilkui galvon BM47(Skp). Įėję į grinčią, radę mergaitę sprauniai besiruošiančią Sln. 2. drąsus, smarkus, nenusileidžiantis: Oho, Bronienė toki spraunì – žodžio nepasakysi! Mžš. Nors mažas, ale nepėsčias – neužsileidžia, negreit pasiduoda, spraunus LTR(Vb). Bernai spraũnūs – neužkabink! Mžš. 3. M sraunus: Jūrės spraunùs vanduo – pagriebė [skalbinius] i neša Plv. spraũniai adv.: Pakeleivingas priejo gana diktą sprauniai ūžiančią upę Tat.