stabtelėti reikšmė
Kas yra stabtelėti? stàbtelėti, -ėja (-ia Rtr, NdŽ, KŽ, Jrb), -ėjo intr. 1. trumpam nustoti eiti, judėti: Kai važiuoju prošal, man nesunku stàbtelėt Slm. Daugaila stabtelėja, lyg nori kažką pasakyti, bet paskui mostelėja ranka ir išeina V.Krėv. Būtinai būčiau stabtelėjęs, bent paklausęs, kodėl ji tokia liūdna ir ko nusiminusi A.Vien. Šalia jų gatvės viduryje stabtelėjo žalios spalvos atviras automobilis J.Dov. Kad eržilas ant galo pradėjo putot ir stabtelėjo, tai ji jam vėlei rėžė par galvą, par strėnas, kad greičiau bėgtų BsPII82(Šl). ║ luktelėti: Aš lyg stàbtelėjau jo, ale jis neišėjo Jrb. 2. trumpam nustoti ką dirbus, veikus: Skaitant reikia kartais stabtelėti J.Jabl. Bernai nei nudžiugo, nei nustebo, o tik stabtelėjo bloškę pėdus A.Vien. Šiandien stàbtelėjau su darbais – sonas">šonas skausta LKT80(Ub). 3. trumpam nutrūkti, liautis kokiam vyksmui, reiškiniui: Dabar tik stàbtelė[jo] vėjas LKT228(PnmA). Stàbtelėjo kiek lietus, ir išdžiūvo viskas Upn. Paskutinį kartą ledynų tirpimas Skandinavijos kalnuose stabtelėjo IX tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje rš. 4. trumpam atkreipti dėmesį: Stabtelėjama tik ties tais straipsniais, kurie ištisai ar bent žymia dalimi skirti baltų kalboms BII102.