stemplė reikšmė
Kas yra stemplė? stemplė̃ sf. (4) 1. R, MŽ171,291, N, K, L, J.Jabl, Š, Rtr, E, DŽ, NdŽ, Knt, Snt, Tr anat. kanalas, kuriuo maistas eina iš ryklės į skrandį (esophagus): Valgis iš ryklės patenka į stemplę rš. Par stem̃plę eina gėris, valgis į skrandį, o par gerklę balsas, kvapas, dvasia iš plaučių J. Kiaulės stem̃plę šun meskit Alk. Ištraukia stem̃plę iš pilvelio i užmezga, ka neitų mėšlas Lnkv. 2. Sut, I, M, Š, Rsn, Tv, Smln ryklė: Karštas roputes berydamas, stem̃plę išpliko Jrb. Nieko nebegalia praryti, sako, stemplė̃ užaugusi Krkl. Ir visus pyragus ans beveizant sukruša į stemplę LTR(Klp). Ne į gerą stem̃plę nurijau (juok.) Trg. Par gerklę rokuojys, o par stem̃plę ryni Ms. Jų stemplė yra atviras grabas CII453. Jis, ėmęs didelį peilį, gerklę su stemplè jau perpjaut ištiesė ranką K.Donel. 3. SD115, R, MŽ330, N kvėpuojamoji gerklė. ║ prk. gerklės išduodamas garsas: Čia lakštingala tankiai savo stemplę mėgino Mair. Sukliko kelios dešimtys žąsų stemplių rš. 4. (ugnikalnio) žiomuo: Vulkano stemplė GTŽ. 5. scom. Jrk126 menk. liesas žmogus ar gyvulys: Toks stemplė̃, o šiauštis moka ir prieš gerą vyrą Jrb. Tai kokia stemplė̃! Skr. ◊ iš visų̃ stemplių̃ labai sunkiai: Iš visų stemplių stemplėja Grž.