sugreibti reikšmė

Kas yra sugreibti? sugreĩbti, sùgreibia, sùgreibė tr. 1. žr. sugriebti 1: Sugreibė dar maišelį, prikimštą plunksnų, ir numetė pro langą Žem. Rišo, vilko ką besugreibdama Žem. Du vyru sugreĩbęs, meta pri žemei – toks stiprus! Dr. Kad pradėjo duoti anam, kas tik ką besùgreiba! Pln. Dar ką nors bene sugreĩbsiam ir atsiųsiam KlvrŽ. Ką aplei save sùgreiba, ir lesa KlvrŽ. Jos (bitės) svetimąsias bitis bei museles sugreibia ir papjauna bei šalin neša S.Dauk. Sugreibęs kaušą, kaip tvos ... per kaktą MitI369. Tujau sugreĩbęs išmesu pro duris Vvr. | prk.: Sùgreibė mane ramatizmas (susirgau reumatizmu) Gršl. | refl. tr.: Kiek tik buvo šiaudų, susìgreibės (susigreibė) ir nešas Užv. Vaikus susigreĩbusi, išvažiavo pas tėvus Als. Bėga jupas susigreĩbęs Šts. Vyriškis, susigreibęs kepurę, išdrožė pro duris rš. 2. apčiuopti: Bulbės didelės – sùgreibamos Šts. 3. gauti: Kažin iš kur besùgreibė dvejas rages? Užv. 4. suprasti, suvokti: Nežinau tiktai, ar viską sugreibsiu, atminsiu ir apsakysiu M.Valanč. \ greibti; antgreibti; apgreibti; atgreibti; įgreibti; išgreibti; nugreibti; pagreibti; prigreibti; sugreibti; užgreibti