sukurkti reikšmė

Kas yra sukurkti? 1 sukur̃kti, -ia (sùkurkia), sùkurkė 1. intr. surikti kvarkiančiu balsu: Retkarčiais sukurkdavo varlės rš. Sukurkė ant kopėčių miegojusi višta rš. Damazui taip pat sukurkė viduriuose Vaižg. 2. tr. išleisti kurkulus (apie varles): Varlių kurkulai sukurktì balo[je] J. 3. tr. suburti, surinkti, suspiesti į krūvą: Sùkurkia (suvaro) karves į prytvartes, o nėr žolės Šts. | refl.: Ko visi susìkurkėt į tą vieną trobą? Slnt. Susikur̃kusios kaip varlės į krūvą Brs. Mergos susikur̃kusios (susilindusios) šnekas Al. 4. refl. susitraukti, susilenkti: Tu, senuk, nieko nei neveiki, tik tūnai susikur̃kęs už pečiaus Klvr. Susikur̃kęs kertelėj[e] snaudžia J. Ans kurkte susikurkęs, galvą nulenkęs ir snaudžia, t. y. sukniubęs J. Anos susìkurkė į kurkulę, į kupetą, t. y. sėdi susilenkusios J. Susispaudžiant į kurkulę, susikurkia kits ant kito vaikai J. Jau visos vištos susìkurkė ant laktà Slnt. \ kurkti; įsikurkti; iškurkti; pakurkti; perkurkti; prikurkti; sukurkti; užkurkti
2 sukur̃kti, -ia, sùkurkė tr. 1. prastai suverpti, susiūti, suadyti ir pan.: Tokius puikius linus sùkurkė kaip pakulas Up. Toks ten verpalas – kurkulais sùkurktas Up. Kaip tu čia sùkurkei drabužį? Vl. Sukur̃k man kojines, matai, kad suplyšusios Slv. Sutraukė, sukurkė tą pirštinę, jau nė ranka nelenda Gs. 2. suraizgyti, sunarplioti, suvelti; sulamdyti: Katinas kamuolį siūlų taip sùkurkė, kad negaliu rasti nė galo, nė pradžios Rs. Kaip tus siūlus tu sùkurkei? Šll. | Kas čia mano švarkelį sùkurkė? Ktk. | refl.: Tokie gražūs siūlai, o susìkurkė į kurkulą Trg. 3. prk. padaryti niekam tikusį, apjuokti: Sùkurktas vyras Slč. Sukur̃kti tai sùkurkė, bet už tai ir į ausį gavo Slč. | refl.: Pasidarė skolų, pradėjo gerti ir amžinai susìkurkė (nusmuko) Lnkv. \ kurkti; apsikurkti; nukurkti; pakurkti; prikurkti; sukurkti; užkurkti