švyluoti reikšmė

Kas yra švyluoti? švylúoti, -úoja, -ãvo J.Jabl, NdŽ, DŽ; Q471, švilúoti KŽ, LLVIII1142 1. intr. LTR(Zp), Všn, Alz siūbuoti, linguoti: Medžių viršūnės švylúoja Rz. Stipras šiaudas negrius, švylúoja, labai nutaikytas tankumas Slm. Rugeliai plauko, varpos švyluoja LTR(Kp, Pnd). Tėvelio laukely kvieteliai siūruoja, bernelio laukely smilgelės švyluoja LTR(Kp). Ko jūs išėjote ing girią regėti? Er nendrės, nuog vėjo švyluojančios? VlnE6. | Miela pasižiūrėt ant gražiai išdirbtus laukus, žaliuojančius vasarojum, švylúojančius rugių varpom BM109(Sb). ║ BŽ468 plevėsuoti, pleventi: Jų palaidi plaukai krinta ant pečių, švyluodami vėjuje rš. Regiu, visur kardai švytruoja ir skraistė giltinės švyluoja rš. | Moterys švylavo baltais drabužiais sp. 2. tr. versti siūbuoti, linguoti, judinti: Nendrės nuog vėjo švyluojamos Bru. ║ versti plevėsuoti, pleventi: Vėjas švylúoja plaukus BŽ617. 3. tr., intr. judinti, kraipant į šalis, į priekį ir atgal, mosuoti: Kai švylúoji ranką, tai sopa Kp. Švyluoja rankom eidamas Kp. Ir visi velniai tik šaiposi, plaka uodegom, švyluoja rš. 4. intr. linguojant eiti: Lengviai apsitaisę einam, švyluojam, basom kojelėm greitai žinguojam LTR(Kp). 5. intr. žybčioti, mirgėti: Gieda gaideliai, ryliuoja, aušros žvaigždelės švyluoja LTR(Pnd), Kp. 6. intr. plaikstytis, driektis: Duslus jų žingsnių aidas krito į paežerėje švyluojantį rūką rš. Dūmelis iš jo pypkutės švylavo, kopdamas stačiai aukštyn rš. \ švyluoti; atšvyluoti; pašvyluoti; sušvyluoti