ti reikšmė

Kas yra ti? 1 tì pron. demons. tai: A tì teisybė – ką gali žinoti DūnŽ.
2 tì prt. žr. 3 tai: 1. Ti dėl ko [negali siųsti]? S.Dauk. Uždenk, tì aš tyčioms atidengiau [puodelį] Lk. 2. Tì pasiutęs vaikas – neklauso DūnŽ. Jau kad davė anam pėros, ti davė! Užv.
3 tì interj. 1. žr. 4 tai 1: Tì aš nežinau, nemačiau Kž. Petronele, kaip rieti? – Tì einu paklibinkštuodama KlvrŽ. 2. kartojant nusakomas plepėjimas: A, jau pradės tì tì tì [kalbėti] Slk. Tì tì tì su liežiuviu, rods, kad ji šilkas Rm. Tì tì tì jau i leka pasakyti NmŽ. Tì tì tì susikišusios kaip cagės Rdn. 3. kartojant nusakomas čiulbėjimas: Ti ti ti ti, vėversėli, tuo tuo tuo pagiedosi A1885,57. 4. kartojant nusakomas kūlimas daužant, mušant kuo: Tik ti ti ti duoda, tai numuša, mušte numuši tuos linus [kuliant sėmenis] Snt. 5. tir (kartojant nusakomas virpėjimas): Stoviu aš su liktarna rankoje ir jaučiu, kaip kinkos ti ti ti virpa K.Saj.
4 ti (-ti, -ti-) senovinė negimininio įvardžio enklitinė ar proklitinė forma, turinti naudininko ir galininko reikšmę: Senovėje yra buvę visų trijų asmenų enklitiniai įvardžiai mi, ti, si LKGII186. Daug dažniau senuosiuose raštuose ir tautosakoje formos mi, ti (m, t) vartojamos suaugusios su veiksmažodžiais LKGII186. Klausyk, tau kalbu aš, Dievas tavo, jog ti nebrasiu nei kaltysiu tavęs VoL77. Dėkavojame ti MKr33. Nesistebėk, jog ti pasakiau SE135. Kad ti pažintų žmones KN218.

ti junginiai

• (at)vės(in)ti, atšal(dy)ti, (iš)klaus(inė)ti, (iš)tirp(dy)ti, atsileisti, apgau(dinė)ti, apgau(dinė)ti, (su)klaidinti, aptem(dy)ti, atauš(in)ti, atvės(in)ti, atauš(in)ti, atšal(dy)ti, išgrėb(sty)ti, išklaus(inė)ti (ką), pjau(sty)ti, kapoti, kirsti, rėžti, raižyti, pokš(tel)ėti, susprog(din)ti, pradžiug(in)ti, pralinksmėti, susprog(din)ti, šok(inė)ti
• Trasa TI