tota reikšmė

Kas yra tota? 1 ×totà sm. (4) Klt, Slk, Dkšt, Mlt, (2) NdŽ, DrskŽ, Ad 1. žr. 1 tata: Totõs savo nė nemačiau, moma ilgai gyveno Lb. Pirma moma buvo gyva, ė dabar nei totõs, nei momos Švnč. Totà jau šimte Klt. Džiaugias totà, ką grįžo sūnus namo Brsl. Ir moma lietuvinykė, ir totà Aps. Totà diržu lyst lyst man per nugarą Dglš. Ateidinėjo in mano tõtą Vlk. Nei totõs, nei momos, nei gaidžiuko an pirkios (d.) Ml. Visas totùkas – ir apskritutis, nosiotė kelta Slk. Ei[k], totùką paklausi Lnt. Tõtuk, nors kiek noriu mokyklon Mlt. Tai, totukel', nutapijai mane (išleidai už blogo vyro) Dglš. Totuti mano, senuti mano, pasiūkie žieminę kepurėlę TDrIV79. Tu negirdėsi, kai totutis dūsaus JJ. 2. LKAI195(Aps) vyro tėvas, šešuras.
2 tõta interj. vaje, oi: Tõta, kad patempė lūpą! Jnš. Tota, koks sušiuręs, pasišiaušęs [pelėdos vaikas] Sln.