uostinėti reikšmė

Kas yra uostinėti? 1 uostinė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr. Š, Rtr, DŽ, KŽ; M 1. J, NdŽ, DrskŽ, Žvr, End dem. uostyti 1: Karvė uostinė́ja uostinė́ja žolę, o neėda Arm. Šunelis bėginėjo, uostinėjo, o gaidelis kasinėjo, lesinėjo Žem. Ko uostinė́ji, kas nepatinka? Tik ėsk, ka padėjau! (sako šuniui) Varn. Ką čia uostinė́ji [maistą] – nebūk su prykabiums! Krš. Uostinėja degloji naują lovį J.Mik. Šunys pėdas uostinė́jo, – žents par lauką nudundėjo! JD823. Tada uostinėjo (viršuje sauodė) jis smardą (paraštėje kvapą) jo drapanų (viršuje rūbų) BB1Moz27,27. 2. Vv, Tlž prk. ieškinėti, teirautis, šniukštinėti: Ko tu tę uostinė́ji, ko tu tę landžioji! Jrb. Ans tankiai aplink mūso trobas uostinė́[ja] – taikos ką nors pavogti Slnt. Žinojo atkaklų Keršio būdą – ilgai uostinės pašalius, ieškodamas dingusio daikto J. Avyž. 3. NdŽ, ST212 prk. stengtis ką nugirsti, pamatyti, šnipinėti: Uostinė́[ja] bobos, nora viską žinoti Krš. Jį sekė valdžios šnipas, jo pėdsakus uostinėjo žandarai V.Myk-Put. Ir lietuviškų kningelių kaip įmanydamas uostinėja TS1900,1. Valkiojas palangėmis uostinėdamas kame ką nugirsti rš. 4. refl. iter. dem. uosti 3 (refl.): Tau kad tik vis su dvaro mergomis uostinėtis rš. Jocius su gaspadorium pradėjo uostinėtis sp. ◊ órą uostinė́ti tirti nuotaikas, padėtį: Ji uostinėja orą ir dar ligi šiol tebegalvoja tik apie savo karjeras A.Vencl. \ uostinėti; apuostinėti; išuostinėti; nuuostinėti; pauostinėti; priuostinėti; suuostinėti; užuostinėti
2 uostinė́ti, -ė́ja, -ė́jo tr. teršti ūsais.