užkrutinti reikšmė

Kas yra užkrutinti? užkrùtinti tr. 1. paliesti: Jis man negal nei plauką užgauti, užkrutinti KI576. Nereikia [rastame lizdelyje] nei vieną kiaušį nei su pirštu užkrutinti, nei rankom paimti LTR. Jei kiaušius užkrutini, tad paukšteliai tą lizdelį prastojantys LTR. Jos (kregždės) nei vieną grūdą, nei jokį kitą vaisių neužkrutina, bet tikt vien iš gnusų maitinasi Kel1881,186. Jus tada nei viens žmogus neužkrutys TP1880,48. Ir piktasis jį neužkrutins Bb1JnL5,18. | prk.: Ger žmogui nei jokios moteriškės neužkrutinti Bb1PvK7,1. Garbę ir naudą užkrutinti arba įžeisti nenorįs LC1878,10. 2. prispirti, užraginti: Užkrutyk tu juos, kad duot pinigų Alv. Jūs ją užkrùtykit, tai ji jumi padainuos Smn. Reiks man eit į namus, ba kap užkrùtys bobos Vrn. Žmoną užkrùtysit, ir padarys cibulienę Smn. Tėvas nuėjęs kad užkrùtino šeimyną, tuoj visi išlėkė vienas per kitą Jnš. 3. pričiupti, išgąsdinti, išbaidyti: Jei užkrùtys kas, tai neturėsiu nei kur pabėgt Al. Katinui nė lašinių nereikėjo, kaip užkrutinau Šil. Kad užkrùtino, tai net klumpės liko Ig. Iš sodo vagis kad užkrùtinau, tai daugiau neis! Plut. Kad užkrùtino juos, tai visi žarais išlakstė Šd. Tu drąsus, kol tavęs niekas neužkrutina Ig. Ją (stirną) kai užkrùtini, jin duoda šuolį – po tris sieksnius nušoksta Bsg. 4. užmigdyti supant, užlinguoti: Užkrutino vaiką Lp. 5. užmušti: Vaikai akmenais užkrùtys Drs. \ krutinti; atkrutinti; įkrutinti; iškrutinti; pakrutinti; parkrutinti; prakrutinti; sukrutinti; užkrutinti