pakrutinti reikšmė
Kas yra pakrutinti? pakrùtinti tr. 1. SD154, R296, N, K, BM58 išvesti iš ramybės būvio, pajudinti, paklibinti: Pakrùtink, gal atsibus – taip užmigęs Vkš. Nė iš vietos negaliu pakrùtinti akmens J. Prisikrovė tokį didelį vežimą malkų, kad arkliai nė nepakrùtina Kp. Sudiev, Gailiūnai! Lik sveikas! Nuoo!.. – ir Puodžiūnas pakrutina vadeles A.Vien. Senelis užsidengė akis, pakrutino lūpas, tarytum norėjo ką ištarti Ašb. Kasdieną pustynė[je] keliaudamys negalėjo dirbti nepakrutinamų namų Dievo M.Valanč. Tu, paukšteli, vyšnelėj nepakrùtink šakelių, nepabudink mergelės Vlk. Atėjo pas tą skylę, pakrutino diržą, kad anie trauktų BsPIV246. Kelčia rankeles – nepakrutinu, kelčia galvelę – nepajudinu LTR(Ob). Negaliu pakrutint lopetos, ką aš galiu padaryt?! MPs. | refl. K: Kiba lįsi po pečium, ir nepasikrutink, nes kad vištos sukudakys, tai tave ir mane užmuš BsPIII149. Uolos pasikrutino ir plyšo M.Valanč. Želiantys daiktai maitinas ir išduoda vaisių, bet negali justi, nė panorėję pasikrutinti rš. Nesa ir dangaus sylos pasikrutins BPI14–15. Galybės, kurios yra ant dangaus, pasikrutins BtMr13,25. 2. paliesti: Man nepavelijant, tikt nei plauks jam netur būti pakrutintas prš. Meldė jį, kad jie tikt sermėgos siūlę pakrutint gautų prš. Ir jis, jo ausį pakrutinęs, išgydė jį brš. Tai jis akis jų dviejų pakrutino tarydams NTMt9,29. Nesa pakrutinąsis kalną smertimi numirs BB2Moz19,12. Jei kas šį vyrą alba jo moterį pakrutins (dasilytės), bus numarintas BB1Moz26,11. | prk.: Dar merga, ir nei jokio vyro nepakrutinta RB1Moz24,16. 3. prk. padaryti netvirtą, nepastovų: Jonas nebuvo kaip nendrė žviliuojanti, bet labai tvirtas ir nepakrutinamas DP22. Broliai mano numylėti, būkite tvirti o nepakrutinami GN1PvR15,58. Idant jo nei patys vartai pragaro pakrutint nei pagadint galėtų DP234. Visų pirma turiu pasakyti, kad nepakruti[na]ma yra mokslo tiesa Jn. nepakrùtinamai adv.: Aš tuo nepakrutinamai tikiu rš. 4. prk. sujaudinti, sugraudinti; sužadinti, sukelti kokį jausmą: Samaritonas mielaširdyste pakrutintas buvo Ev. | Pykdžiu kam ką, pykinu, darau supyktai, sūpykį pakrutinu (pykinu) SD72. Nepakrutinęs savimp didžio širdies sopulio SPII61. | refl.: Sūdžia žemės pasikrutina mielaširdyste ir kitais afektais SPI10. Pasikrutino dvasioj, nuliūdo ir tarė M.Valanč. 5. kiek pasupti: Kai užgirsi vaiką šnėpštaunant, prieik ir pakrùtink Ds. Per rãma (ramumas) vaiko – pakrùtini truputį, ir užmiega Ds. 6. refl. padirbinėti kiek: Jis vis pasikrutina N. 7. paraginti: Eik tu jį pakrùtin' OG333. ◊ pirštùs parkrùtinti padirbėti: Bet jie nenor pakrutint pirštų savo BtMt23,4. smẽgenis parkrùtinti pagalvoti: Tik tu pakrutink smegenis! rš. šìrdį parkrùtinti sujaudinti, paveikti: Idant vis gerai išmanyčiau, pakrutink mano širdį brš. Jei tais arba tiems padabniais žodžiais dar savo širdies nepakrutinai, atsidūksėk P. šìrdis pasikrùtino buvo paveiktas: Nepasikrutino jo kieta širdis meilingais žodžiais Pron. \ krutinti; atkrutinti; įkrutinti; iškrutinti; pakrutinti; parkrutinti; prakrutinti; sukrutinti; užkrutinti