velniuoti reikšmė

Kas yra velniuoti? velniúoti, -iúoja, -iãvo, vélniuoti, -iuoja, -iavo 1. intr., tr. Š, Rtr, BŽ610, NdŽ, KŽ, Pc minint velnią keikti: Ana velniúoja, t. y. minavoja velnią, keikia J. Girtūklis, velniúo[ja] parsigrovęs Krš. Iš bažnyčios eina ir velniúoja Gs. Jei pats vaidinimas būdavo nekalto, „doro“ turinio, nė vienas kunigas niekad nei man, nei mano pažįstamiems jo nekeikdavo, nevelniuodavo, kelmais neversdavo J.Jabl. Kai velniuoja, sako kiti: – Nevelk, kai suvelsi, sunku bus išvelti LTR(Šmn). ^ Ima gražiai kalbėdamas, atiduoda velniuodamas KrvP(Dglš). | refl.: Ko čia dabar velniúojies?! Š. Kogi jis te teip velniúojas? Sb. Prie mažų vaikų velniúotis negražu Km. Kai krūvoj (kartu) pagyvena, tai kasdien velniúojas Tr. Velniúoties vyrai [liuob] velniúosias, ale taip kaip daba bjaurybių rūšiškų į burną netepės Krš. Tik tu nesivelniúok, o eik ančių ieškot Jrb. Kaip tik prisprogsta, taip i velniúojas Lk. Nesivelniuok prie stalo, tėvai, – sudraudė ir jį mama rš. ^ Abu gražiu, kai bučiuojasi, o kokiu, kai velniuojasi? KrvP(Al). 2. intr. eiti kur nereikia, trenktis, bastytis: Nu, kur velniúoji, prisėsk Rs. Kur dabar velniúoji? Pj. | refl.: Eik pry darbo nevelniúojąs Pj. 3. tr. bet kaip, prastai ką dirbti, darkyti: Žiūrėk, kad ma[n] daugiau nevelniúotum arimą Gs. \ velniuoti; apvelniuoti; įvelniuoti; išvelniuoti; nusivelniuoti; pavelniuoti; pravelniuoti; privelniuoti; suvelniuoti; užvelniuoti