verba reikšmė

Kas yra verba? Verbà sf. (4) NdŽ, Ktv, Kpr, Žml, Zr, Tvr žr. Verbos: Ant Verbos nedėlios DP131. Dienoj Verbos nedėlios MP130. Verbos nedėlė Lex66. Paskutinė nedėlia prieš Velykas – Verbà, tai tada sustaisai kvietką didelę, kunigas apšvenčia, eina par bažnyčią krapydamas, ir žėdnas vis turi [verbą] Kp. Verbõs sekmadienis būva prieš Velykas Bsg. Par Ver̃bą eina nusitvėręs tos verbõs šluotą – ką tu su juo Jrb. Verbà – tai maža šventė, Velykos – tai jau baisiai didelė Slv. Senybėj Verboj negalima buvo nei mėsos, nei pieno valgyt LMD(Tvr). Norint nuo perkūno atsigyt, reik padaryt kryžučius iš kadugių šakelių, kurie per Verbą prieš Velykas yra pašventyti, ir tų kryžučių po vieną įdėstyti į visų trobų sąsparas BsMtII60(Nm). Verbõs rytą nedėlio[je] Dievas Prūsams padėjo JD1083. Dėl to prancūzams Dievas nepadėjo, kad Verbos dieną muštis pradėjo BsO264.
verbà (sl.) sf. (4) KBII82, K, K.Būg, Rtr, RŽ, FrnW, DŽ1, KŽ; RtŽ 1. Lex66, H, H197, R, R274, MŽ, MŽ366, N, BS152, LB6, L, L487, DūnŽ, LzŽ, LEXXXIII317 puokštė iš kadagio, gluosnio, karklo ar kt. šakelių, šventinama Verbų sekmadienį bažnyčioje (minint iškilmingą Kristaus įžengimą į Jeruzalę); palmės šakelė: Verbàs šventinti NdŽ. Iš ėglio daro verbas ir nešasi į bažnyčią šventint Vj. Su verbõm eina bažnyčion Btrm. Taigi verbõs prisiskina gi, nusineša gi te bažnyčios[na], pašventina tenai Antš. Čia takas priklotas verbų̃, visokių kvietkų primesta, ir kunigas eina ir švenčia Kp. Verbàs šventina ir deda an lango Sn. Rūkė su verbõms, [ėmė] švęsto [v]andens [, šlakstė], o aš skambinau su tum skambalu Klk. Tujau atnešė verbų̃, muni apsmilkė aplinkuo Als. Pasidaro tokią šluotą, tų verbų̃, ir jau bėga tuos kiemuos, kur yra vaikų Alz. Da tei nebuvo, ka verbõs neturėčiau [p]Slv.

verba sinonimai

Ką reiškia žodis verbadienis? Visi terminai iš raidės V.