vėžlioti reikšmė

Kas yra vėžlioti? vėžlióti, -iója, -iójo intr. K, Rtr, RŽ, vė̃žlioti, -ioja, -iojo BzF197, Klp žr. vėžlinti: 1. Š, KŽ, DŽ1, Brs Vėžys traukdamas [vežimą] atbulas vėžliojo J.Jabl. Žiūrėk į vėžliojančią kirmėlę, koks pasibaisėtinas jos įžvilgis! prš. Kūdikis vė̃žlioja bi vėžys rėplomis J. Gyvena vėžiai, vėžliódami upelyje NdŽ. 2. K, L, LVI210, DŽ, FrnW, KŽ, Klvr, Pžrl, Krž Vėžliója kaip pagiriomis NdŽ. Ogi vėžlioja pro jį senas ubagas, visas nuplyšęs nudriskęs Vrp1891,43. Sẽniai tik vėžliójam, tuščia Švendubrė Drsk. Vėžliók greičiau, pakelk kojas! Lp. Vėžlioja kaip utėlė par kailinius Up. Kur tu vėžlioji su tokiom didelėm kurpėm?! Skr. Tada jau vėžliojau šiokio tokio žąsiuko žingsniu rš. Per visą dieną aplink vėžlioja lyg užmigęs būtų rš. | prk.: Sunkvežimis vėžliojo atbulom rš. 3. šnek. ne vietoje, netikusiai eiti: Kur vėžlióji su purvinom kojom? Ig. Kur vėžlióji par lysves, ar nematai, kad užsėtos?! Grdž. Ko vėžlióji kap žalis per žolę?! Žal. Ko tu čia vėžlióji kap varlė po aslą? Vlkv. Kur vėžlióji kaip aklas gaidys?! Ukm. Kur vėžlióji, ar nesakiau, kad namie sėdėtum?! Jrb. \ vėžlioti; apvėžlioti; atvėžlioti; įvėžlioti; išvėžlioti; nuvėžlioti; pavėžlioti; parvėžlioti; suvėžlioti; užvėžlioti