vograuti reikšmė

Kas yra vograuti? vógrauti, -auja (-auna Ut), -avo K, NdŽ, FrnW, DŽ1 1. intr., tr. Lex55, Q306, CI1106, B781, MŽ307, L, LVIV491, Rtr, KŽ, Ilg, Grš, Bgt, Plv, Dkš, Prn, Srv, Sdb kalbėti neištariant kai kurių garsų, švebeldžiuoti, burblenti: Kūdikis vis sau vograuja MŽ, N. Kūdikis jau vograuna, t. y. pradeda kalbėti J. Vaikas, kol dar negali kalbėt, juokiasi ir inkštauja, vadinasi, vógrauja Kbr. Vaikas aštuonioliktą mėnesį eina: jisai sau vógrau[ja] pargriuvęs ant lovos LKT168(Grk). Žiūrėki, vaikas vógrauja kad vógrauja! Snt. Vaikas vógrauja kažką – nieko nesuprantu Kdl. Ką čia vógrauji, kalbėk aiškiai! Vlkj. Ką tu ten vograuji? – suurkštė meškinas ir smalsiai pažvelgė į lapę (ps.) A.Vaičiul. Vógrauja kaip mažas vaikas, nieko suprast negalì Stak. | Pramoko vógraut lietuviškai Klvr. 2. intr. prk. čiulbėti, kryksėti, traliuoti (apie paukštį): Bevograudamos kryklės prižadina miegantį ežerą rš. Strazdas ėmė vograuti, gargėti rš. Jį prikėlė paukštė, kuri švintant ėmė zobilduoti ir vograuti V.Piet. 3. intr. BŽ197 grebluoti: Kalba vograudamas ir, rankas pasikišęs kažkur po pažastim, stovi atsilošęs rš. 4. intr., tr. Erž, Vl, Kdl, Lnkv, Jz iš reto nuobodžiai kalbėti, postringauti: Atsisėdęs i vógrauja, nė te teip buvo, nė ką Bsg. Droždamas grėbliam dančius vienas vograuja Antš. Tu čia vógrauji, o kiaulės baigia bulbas išakėt Dkk. Anas jau senai apie vainą vógrauja Sv. Pasiklausykit, ką ta senė vógraus Snt. Ko čia pats dabar vógrauji, kaip gaidys ant sąšlavyno?! Šmk. \ vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; pravograuti; suvograuti