vytė reikšmė

Kas yra vytė? vytė̃ sf. (4) LVIV646, NdŽ, FrnW, vỹtė (2), vìtė (2) žr. 4 vytis: 1. Vytė̃ms išpinam darželius DūnŽ. Ta tora liuob būs su vytė̃ms susukta Brs. Trečioji tora y[ra] tverama su vytė̃ms Lnk. Pririšdinėjo vytẽlėm, vỹtėm [šiaudus] pririšdinėjo, ba dratų nebuvo Pb. Susuko vytę, su vyte riš, o kiti su drote riš Mžk. Tus ilginius priveržti, su vytè priverš Sd. Vytelès tokias susukti reikėjo i pri to loto pririšti Akm. Nūdirba žmonys iš vytìkių gražiausius kresčius Grd. 2. Vvr, KlvrŽ, Vkš, Up Mama negainiosias vaikų i su vytè nėr mušusi Gd. Diržai, vỹtės y[ra] kavojami vaikų Trk. Su tąj vytè apkapojęs tus didžiūsius pieminis gerai Krp. Kai pradėjo su vytè duot į patalus Grd. A su vytė̃ms nuvaro ką gerti? Pvn. Kad aš anam kirtau su tokia vytelè par galvą Sd. Tarp medžių aužuolas buvo dievams pašvęstas, su kurio vyte nė vieno žmogaus negalėjo tvoti S.Dauk. 3. Vytė̃s tokiam reik, išlakstytų visi nikiai Krš. Gaus tas išdykėlis vytė̃s DūnŽ. Po vytè vaikai buvo ir užaugo nesutupėti Krš. Šuo atmina i paglostymą, i vỹtę Krš. Vìtės reik tai katei Šv. Įsižaidėm, išlakstė karves iš galvų, prisiminiau iš tėvo vytė̃s Trš. ^ Vytė̃ yr sveika, proto įkreta Krš. Su vytè dar nėko nenumarino tėvai, proto tik įkrėtė Krš. Nu vytìkės nė vienas dar nenumirė Krš. 4. žr. 4 vytis 5: Parboginus lazdą arba vytę, tuojau siuntiniai susirinko į Kernavą S.Dauk. ◊ vỹtę paim̃ti (kam) Rdn mušti: Kaip aš tau paim̃siu vỹtę, tai tu mirdamas lėksi J. A nemoki tam vaikuo paim̃ti vỹtę, ka ans tavęs neklauso Slnt. Vytė̃s niekas nepàėmė nu mažo, jeibes i kreta Rdn.