žiaumoti reikšmė
Kas yra žiaumoti? žiaumóti, -ója, -ójo Š, DŽ1, žiáumoti žr. žiaunoti 1: Tie vaikai sausą duonelę žiaumója Užp. Sausą duoną žiaumója lyg iš bado Užg. Nežiaumók visa burna – negražu! Dbk. ║ Tu gi valgyk kap reikia, ką tu čia žiaumoji kap karvė gromulį?! Lš. Tokia didelė mergučė, o į akis įsilindus i žiáumoja duonos plutą Jrb. Na ir žiaumóji kaip karvė dobilus Všk. Nežiaumók atbulais dantim Tr. Žiaumója vaikas kap ne savo žiaunom Kzt. Matyt, neskanu, kad žiaumóji lyg svetimais dantim Srd. Matysi, kol jis žiaumõs, tai tu ir nueisi, ir sugrįši Šk. Jis turi įprotį ką nors žiaumoti, nužiūrėti viską kiek iš aukšto B.Radz. Vienas duoną žiaumoja, kita šluostinėjasi, o tu, moč, su kiaulėm plūkis J.Balt. | Karvė ryzą žiaumója, dabokit, kad neužspringt Vlk. Karvė visą popietį neėdė, bet žiaumójo kaulą susradus Vlk.