žiobris reikšmė

Kas yra žiobris? 1 žióbris sm. (1) Bsg, Rd žr. žuobris 1: Tie didesni (turtingesni) turėjo plūgus, o tie mažesni arė su žióbriais LKT186(Čk). Nebuvo plūgų – tokie žióbriai padaryti Škt. Tas medinis žiobriùkas būdavo, bulves, burokus aparinėdavo su tuo Grnk. Žiobriùkais tokiais ardavo – sunkus arimas Ar. Velniui paėmus žiobrį, kumeliukė lengvai eiti pradėjo, nes velnias stūmė žiobrį BsMtII108(Prnv).
2 žióbris sm. (1) K, K.Būg, Rtr, RŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, DŽ1, žiobrỹs (3) K, Jn(Kv), Š, Rtr, DŽ, NdŽ, DrskŽ, (4) NdŽ; Sut, N, Mt, E, L zool. karpinių šeimos verslinė jūrų žuvis, nugaroje turinti nežvynuotą vagelę, neršianti upėse (Vimba vimba): Su ta [meškere] pasigauna tik vien žióbris, daugiau nieko LKT192(Zp). Žióbrį dabar Nemune jau sunkiai sugausi – prapuolė Vl. Žiobrių̃ menkai bėr – nebipareita Rsn. Žióbris pavasarį gerai kimba ant avižų PnmŽ. Žióbriai neršia, tai gerai kimba Jrb. Žióbriai visi vienokiai – nėra nė didelių, nė mažų Smln. Žiobriaĩ skani, riebi NmŽ. Žiobrỹs gardi žuvis, tik dar̃ jų maža Vlk. Žiobrỹs labai su kaulais – spjaudais spjaudais! Drsk. Žióbris tura daug ašakų Klp. Kepdavo žióbrius ant laužo i parduodavo Pžrl. Žióbrius bačko[je] rūkyt reikėjo už uodegų [pakabintus] PnmŽ. ^ Ko žiopsi kaip žióbris Gl. Sudžiūvęs kaip žióbris J. Karvė pareina iš ganyklos kaip žióbris parkritusi J. Mergaitė sudžiūvus kaip žiobriùkas Snt. Išalkęs kaip žiobris LMD(I). Kūdas kai žióbris Šmk. To vaiko burna kai žióbris: jo tik ketvirta dalis tėr – sudžiūvęs Jrb.
3 žióbris sm. (1) JI233, FrnW, NdŽ, KŽ; G122 griežlė: Tupi žiobris rugiūse J. ^ Tęva lygu žiobráitis J.
4 מióbris (sl.) sm. (1) Š, FrnW, NdŽ, KŽ, žiobrỹs (4) KŽ; E, S.Mast stumbras: Beliovėžos girėje užsilaikė taurai arba žiobriai (stumbrai) iki šiolei skaitliuje 60 karvių ir bulių A1885,240. Taurelės ir k[iti] rago indeliai, o juo labiaus čieli tauro ir žiobrio (stumbrio) ragai, brangiai aptaisyti, pasilikdavę per kelias kartas toje pat šeimynoje LTII112. Tai tiktai suerzino žiobrį V.Piet. Vyrai stiprūs, o žiobriai piktūs LTR(Krk).
5 žióbris, -ė smob. (1) kas liesas, sudžiūvęs: Katė žióbrė, t. y. maž ėda J. ^ Tu visai į žióbrį pavirtęs Šll. Ir ana jau pavirto į žiobrùką Lkv.