žioplė reikšmė

Kas yra žioplė? 1 žioplė̃ sf. (4) 1. K, NdŽ, DŽ1, Pns menk. burnos anga, ryklė, snukis, nasrai, žiomenys: Ta mažoja ką pagriebus deda į žiõplę – nespėji nė sumatyt Jrb. Užkišk tu savo žiõplę! Alk. O tas garnys turi didelę žiõplę: pats mačiau kaip sykį porą zuikučių prarijo Šn. Užčiaupk žiõplę Grš. Vis pataikys į žiõplę [šaukštą tamsoje] Db. Ta žioplė̃ didelė to gegutuko Jrb. Ta vargšiukė tai žiõplę atidarys ir visą dieną gali žiopsot Snt. Jo galvelė kaip taukinė, suvisai nuplikus, nėra dantų priešakinių (pryšakinių Jnk, Gl, Alvt), tik žioplė̃ telikus (d.) Gs, Plv. Kai prasižioja dainuot, ka gražu – ta žioplùtė mažiukė Jrb. Kai pažiūri į jį, gali juoku papaikt – žiopliùkė atkišta Snt. ^ Visų žiõplės didelės dėl turto Dkš. 2. bet kokia skylė: Rasi šitoji žioplė, staiga po žmonių kojomis prasižiojusi, esanti rš. 3. skeltukas, prorėža: Puikiai atrodė sijonelis su žioplelè; žioplẽlė kartais būna priekė[je], kartais šone Yl. Sutrauk sijoną, kad nebūtų čia žioplė̃s Skr. 4. euf. moters lyties organai: Merga nuoga, tik ant tos žioplė̃s uždėta Skr.
2 žioplė̃ sf. (4) J.Ger, NdŽ; N grandinė, kuria tinklas pritvirtinamas prie valties.