zirbti reikšmė

Kas yra zirbti? zir̃bti, -ia, -ė 1. intr. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Jž, Ob, KlbII22(Lkm), Ds, Smal zirzti, bimbti: Uodas zirbia su geluonimi, t. y. birbia J. Musios zir̃bia, kad jas biesas! Kkl. Karkvabalis laksto iš karklų i zir̃bia bzz Ut. Ausis prikišęs girdi viduj bitis zirbiant TP1880,39. 2. intr. švilpti, zvimbti lekiant: Tai kai paleidžiau šitą durtuvą atagalia ranka, tik zir̃bdamas ir insibedė pačian kampan lentos Ut. Kad paleidė skritulį, tai net zir̃bė J.Jabl(Gdr). Net zir̃bia buteliai nuo kalvės balon Antr. Kulkoms šen ir ten bezirbiant jie dar pasistiprino Dievo pagalbos ieškodami su tuom giedojimu „Ateik, šventa dvasia Dieve“ Kel1881,274. Zirbia kulpkos kai bitelės, raško brolius kai rūteles LTR(Slk). Zirbia kulkos kap bitelės pro broliukų šalį (d.) Drsk. 3. intr. Rtr, Ds ūžti: Pusę šešių [pjūklu] i pradeda zir̃bti, pradeda skaldyti Krš. Autobusai tik zir̃bė ir zir̃bė visą naktį Aln. ║ birbti, cirpti: Par ledą kad eina, net zir̃bia mediniai Trgn. 4. tr., intr. prk. tyliai dainuoti, niūniuoti: Kokią [giesmę] te mergos zir̃bia? Ds. 5. intr. prk. bartis, bambėti: Dabar neraškysiu [serbentų] – išejau nieko nesakius, Aleksandra (vyras) atsikėlęs neras ir zirbs Slk. 6. intr. DŽ, NdŽ, Km, Mlt prk. greitai eiti, bėgti, skuosti: Tėvelis kai paėmė kultuvą, tai bernai tik zir̃bia iš klaimo Lb. Kur teip greit zirbì kaip gylių apstotas? Ds. \ zirbti; atzirbti; įzirbti; išzirbti; nuzirbti; pazirbti; parzirbti; prazirbti