atitraukinėti reikšmė

Kas yra atitraukinėti? atitraukinė́ti KŽ, attraukinė́ti; Sut 1. iter. dem. atitraukti 7: Kareiviai pulkais atitraukinėjo ir, apstoję sodą, vaktavo rš. 2. M iter. dem. atitraukti 8. 3. M iter. dem. atitraukti 9: Patarnautojai atitraukinėjo kėdes besėdantiems rš. 4. iter. dem. atitraukti 11: Butelį jis laikė paguldęs ant šono rašomojo stalo stalčiuje, ir tas skimbčiodamas riduliavo kiekvieną sykį, kai ponas Šėjus atitraukinėjo stalčių J.Balt. 5. iter. dem. atitraukti 12: Maskolis rūpestingai atitraukinėja šalin visus jau pakirdusius lietuvius, kad nekeltų triukšmo ir nepažadintų kitų Vaižg. 6. iter. dem. atitraukti 18: [Heretikai] visus, kuriuos įmano arba gal, nuog bendrystos mūsų, tai est vienybės bažnyčios š[ventos] visatimės, atatraukinė́ja DP513. Nuog gerų darbų žmones atatraukinė́ja DP219. Žmones nuog daiktų ižganančiųjų attraukinė́ja DP275. Dabar jų daugesn randas visur, kurie tyčiomis jaunimą nuog tikros vieros ir garbės Dievo atatraukinėja MP63. Atkalbinėjo ir atitraukinėjo savo drauges, grasydamos išmesiančios jas iš „savo draugijos“ A.Sm. Kiek sykių neščyrai spaviedojos, regėjo po kairios šalies juodą žmogų, kurs aną atitraukinėjo nuo to, kad nepasakytum vis tai, ko buvo dasileidusi P. | refl. Sut, P: Atsitraukinėju, vengiu SD1104. 7. Sut iter. dem. atitraukti 19: Sau nuo burnos atitraukinėjau, kad tik [sūnus] mokslą baigtų rš. 8. refl. prk. spirtis, priešintis: Kodrin Ponas atsitraukinėjo eit tuojaus namuosna tų žmonių MP377. 9. refl. žr. atitraukti 16 (refl.): Vokiečiai kaip jau atstraukinėjo, tai par mum stovėjo Alv. 10. žr. atitraukti 23: To žolelė gerai ugnį (karštį) atitraukinė́ja Aps. 11. refl. delsti, atidėlioti: Neatsitraukinėkime su spaviedne Pron. \ traukinėti; atitraukinėti; įtraukinėti; ištraukinėti; nutraukinėti; patraukinėti; partraukinėti; pertraukinėti; pritraukinėti; sutraukinėti; užtraukinėti