bernaitis reikšmė

Kas yra bernaitis? 1 bernáitis sm. (1) Kš berniukas, paaugęs vaikas; plg. bernas 1: Kur tau be vaikas, jau bernáitis! Kp. Mokykloj mokęsi 20 bernaičių J.Jabl. Ot man geras tokis bernáitis, kuris paklauso Nmn. ║ mažas vaikas, kūdikis: Duktė buvo su bernáičiu, tik ką gimusiu Azr.
2 bernaĩtis sm. (2) berniokas, jaunikaitis; plg. bernas 1: Bernaĩčiai ir mergaitės jau susirinko, tik muzikonto nėra Kp. Vienas bernaitis niekad neturėjo laimės – kur tik tarnaudavo, ... nieko negalėdavo užsidirbt BsPIII58. Bernaitė̃li mielas, dobilėli žalias, kada man sakysi sudiev išjodamas? Sdk.