burzdėti reikšmė

Kas yra burzdėti? burzdė́ti, bùrzda, -ė́jo intr. 1. K, R spurdėti, bruzdėti, blaškytis: Kad žmogus ar gyvolis nori iš rankų ištrūkti, tai bùrzda, spudulas J. Burzda gaidys kašelėj B. Paukštukas bùrzda po kepure Mrj. Paršas stipdamas kojom bùrzda Krsn. Bùrzdi neburzdi, vis tiekmanęs neištrūksi Ūd. Kūdikis atsibudęs pradeda burzdė́ti, t. y. krutėti J. Daug gyvų daiktų ... pas žmones ant kiemų čypsėdami burzda K.Donel. ║ Pl nerimauti, ruoštis kam: Burzda alksnyną iškirsti pamiškėj Švnč. 2. brazdėti, dardėti: Kas ten užpečky bùrzda? Všk. Kada jau nustojo burzdėti toj skrynioj, baudžiauninkai nuėmė ją vėl nuo jaujos BsPIII8. ║ su triukšmu važiuoti: Pirkikas burzda šalin V.Piet. 3. burbuliuoti, ulbėti: Tetirvinas burzda, ant dirvono šoka A.Strazd. Jis bùrzda ir bùrzda kaip kalakutas Kp. Kieme, darže, sodelyje tik burzda, tik klega, tik čeža J.Jabl. 4. tr., intr. menk. neaiškiai kalbėti, burbuliuoti: Nesuprantu, ką tu bùrzdi? Ob. Jis burzda, ar jo kas klauso, ar ne Vaižg. Burzda kaip drignių prisigėręs KrvP(Tl). ║ supykus kalbėti ką nors, bambėti: Burzdė́si dar tu čia man! Sb. Burzda kaip ubagas, jeknų negavęs KrvP(Tl). \ burzdėti; įburzdėti; išburzdėti; nuburzdėti; paburzdėti; praburzdėti; suburzdėti

burzdėti sinonimai

Ką reiškia žodis burzeliuotis? Visi terminai iš raidės B.