darbingas reikšmė
Kas yra darbingas? darbìngas, -a adj. (1) K 1. galintis, pajėgiantis dirbti; tinkamas darbui: Mano sūnus gabus ir darbìngas mokinys, bet tinginys ir nedarbštus Š. Nedarbingas žmogus rš. Maži ir seni yra nedarbìngi Kn. Turiu galvą ant pečių ir dvi dar darbingas rankas Pt. 2. DP493, R118, CI137 darbštus, darbus: Darbingas žmogus visuomet ras darbo Mc. Kurs daug darbų turi, dykas nestovi nė valandėlės, vis dirba, vieną nepabenga, antrą pradeda darbą, tas darbìngas J. Mano mergytė darbinga buvo JV359. Kur greičiausia, darbingiausia, bus tavo martužė RD102. Mažame aulė[je] bitės yra darbingesnės, šiltai gyvena S.Dauk. Sergėtis turi, idant gyvatos darbingosios ant dievadūmojančiojo neprakeltų DP493. darbìngai adv., darbingaĩ: Darbingai žemę išgyvena I. Bitės surankioja jį didžiai darbingai nu visų žiedų S.Dauk. O mes turime kits kitam darbingai padėti Vaižg. Darbingai nusiteikęs rš. 3. su daug darbų: Atein turtingas ruduo: vėl darbingi laikai D.Pošk. Bet čia imdavo slinkti pilko, darbingo ir beveik mechaniško gyvenimo dienos V.Myk-Put.