eila reikšmė

Kas yra eila? eilà sf. (4) žr. eilė: 1. Ilgiausia eilà obelaičių prisvadinta Up. Eilõs galo nematyti Up. Atsistoja į eĩlą Kal. Jie eina eilà Žg. Stovėjom eilõ[je] Lkv. Vieno[je] eilõ[je] stovi visi kareiviai J. Pryšakinė[je] eilo[je] grūmės S.Dauk. Rugių kupetos statomos eilõms Kal. Pusantros eilõs paėmėv į vieną vežimą Kal. Vokyčių eilos žibėjo S.Dauk. Liepkite aniems sėstis eilomis po penkias dešimtis GNLuk9,14. Raitininkai ir pėstininkai jau eilomis pirm iškeliaujant sustatyti I. [Aviečių] kerus reik diegti eilomis S.Dauk. Mano vaikai dvim eilõm pečių apsto[ja], apsėda (daug vaikų) Kal. 2. Rasi našlaičius be tikros eilos į akrūtus įkišai, o turtingų žmonių vaikus užlaikei? P. 3. [Žemaičiuose] išvydęs nė kokios eilos nesant, o žmones, ginklais apsikabinėjusius, visur vaikščiojant, nevažiavo į Alsėdžius M.Valanč. Žinom tiktai tą valdimierą nemokėjus nė kokios eilos vesti M.Valanč. Darbuo yr eila Pln. Darbas turia įeiti į eilą Pln. | Čia jau kita eilà (kitas dalykas) Šts. ^ Saulė savo eilo[je] bus, o mums žemės akis užgrus S.Dauk. ║ Tokia eila pražuvo ne vien žmonys, bet ir gyvoliai M.Valanč. 4. Šakalių vežimas buvo trims eilõms, gavau devynis rublius Kal. Linus skleisk eilomìs, ant kraikos J. 5. žr. eilė 8: Veikiai išejo tos eĩlos, išmirė senosios kartos Plng. Ilgainiui ta eila būtinai pragaišo M.Valanč. V. Motiejaus su Daukantu eila buvo pasibaigusi, išmirusi arba nutilusi rš. Iš Adomo eilos paeinam visi brš. 6. žr. eilė 9: [Nuo to laiko] pradėjo eilą nelaimių M.Valanč. 7. žr. eilė 10: Vieną eĩlą parėdų turi pasisiuvęs J. Ana žadėjo man dvi eili drabužių duoti J.