elgti reikšmė
Kas yra elgti? el̃gti, -ia, -ė 1. intr. daryti, veikti, apsieiti: Oi broliukai, negerai taip elgdamas padarei Nm. Neelgdamas ... su savimi, kaip ... pridera DK128. | refl. J: Mandagiai elgiuos R35. Galima išmokti gražiai elgtis rš. Elgtis prieš kožną meilingai B. Jis su ja turėjo labai švelniai el̃gtis Sch243. Su niekuo nesielgia žmonės taip bjauriai, kaip su žvirbliu J.Jabl. Jis el̃giasi kaip piemuo Plv. Po akim svieto gražiai elgėsi BPII56. Būk stipras ir elkis vyriškai DP555. [Jis] išdykusiai praded kalbėti ar elgtis Ns1832,10. Tu elgies (darai) prieš savo paties pažadą KBI58. Na, tu čia taip elgies be jokio rūpesčio Sch215. Jis ne taip elgėsi, kaip reikėjo doram žmoguo S.Dauk. ^ Darbuokis it amžinai gyvensiąs, elkis it rytą mirsiąs VP11. 2. tr. daryti įtakos, veikti, nuteikti: Dangus šviesus, linksmai ir žmonės elgia LC1880,16. 3. tr., intr. išmaldos prašyti: Kaip nepriderančiai daro krikščionis, kuris elgia daiktų sau daug gadinančių aba žalingų SPI378. | refl. SD136: Aklas nekuris sėdėjo pas kelią elgdamasis Ev. Pavargėliai sėdi elgdamiesi SD4. Tiemus labai sunku elgtis nuog kitų SPII103. 4. refl. verstis: Visokiais šmukuliais elgas, ir anam gerai eita Šts. Ašaromis niekur nieko neišgausi ... kvailiai ir netikėliai tiktai verksmais elgiasi LzP. 5. refl. vartoti, naudoti: Ne visi tie yra kukoriai, kurie ilgais peiliais elgiasi B. Mūs žirklėm jie daugiau el̃giasi nekap aš Gs. 6. refl. BPI179 turėti (su kuo) reikalo, draugauti, santykiauti: Aš papratęs stubo[je] apie gaspadines el̃gtis Sch231. Murmėjo parizeušai Jėzų su tais žmonėmis elgiantis brš. 7. refl. tenkintis, maitintis: Jie per žiemą buvo be uždaro, tik viena duonele elgėsi Brt. 8. refl. gyventi: Šeimynėlė gerai elgias – pieną sviestą valgo dz. Jie labai turte gyvena, o prastai el̃giasi (neišlaidūs) Gs. Per daug plačiai ėmė elgties Žem. 9. refl. triūstis, darbuotis: Mes nū el̃giamės Jz. Elgiamės mes kaip galime – iš vienų skolinam, kitiems grąžinam Vrb. Aš su viščiukais elgiaũsi Brš. Rodos, elgiuos, kaip tik galiu, o vis nespėju Gdl. Šiap tep vieni el̃giamės (nieko nesamdome) Rdm. Tuo tarpu, jiem čia elgiantis, žmogžudžiai taip pat nesnaudė BsPII122. | Iš pradžių buvau pamislijęs, jog virėja taip smarkiai elgėsi (daužėsi, trankėsi), bet ūmai supratau savo klaidę V.Piet. \ elgti; apsielgti; išelgti; nuelgti; pasielgti