graužas reikšmė
Kas yra graužas? gráužas sm. (3), graũžas (4) 1. suirusio, ppr. sudegusio, akmens dalelytė, trupinys; smulkūs akmenukai: Girnas kalant, gráužas iškirto akį Kp. Graužaĩ atsiranda, akmeniui suirus pirty Ut. Atsistojau ant smailaus gráužo ir persidūriau koją Trgn. Gráužus (smilteles) vėjas nešioja Šmn. Vištom reikia graužų skilviui ištrinti Trgn. Žirniai barška kaip graužaĩ Ds. | sing.: Gráužas yra stambūs akmenukai J. Miltuose yra daug gráužo Rk. 2. ppr. žvyro sudėtinė dalis, žvyras, žvirgždas: Graužas – žvyro sudėtinė dalis, kurios grūdelių rupumas yra maždaug grikio grūdo didumo Enc. Gráužo prilindo kantapliai, nebegaliu ir paeiti Rk. Kokia te žemė – vieni graužai Ut. | Iš piliakalnio pradėjo imti graužą rš. Graužu nubarstyti takeliai sp. 3. sing. B, K žemė žvyro, graužynė: Netikus žemė – vienas gráužas Slk. Gráužo laukai, kur žemė su akmenėliais J. Žemė prie gráužui Ds. Pasodinai bulves graužè, tai ir iškeps Ds. 4. potvynio sunešta smėlio krūva, salelė; žvirgžduotas, smėlėtas upės ar ežero pakraštys; kriaušis: Dažnai graužas atsiranda, nusekus vandeniui vidury Nemuno Plk. Kas pavasaris Nemune atsiranda daug naujų graužų Vl. | An gráužo maudaitės, toli nebrendta! Rš. 5. Grv, M.Valanč kas apgraužta, koks apgraužtas daiktas; obuolio ar kriaušės graužtukas: Ale kopūstai kad suėsti – graužai vieni Bsg. Obuolį suvalgiau, tik graužas liko Pn. Kad valgai, tai valgyk, o graužų ant grindų nemėtyk Pkn. 6. zool. graužavirba, smegžemė, upinė septyntaškė (Petromyzon fluviatilis): Einam graužų kasti Al. 7. susigraužimas, rūpestis: Gráužas širdį ėda Vlkv. ◊ kaĩp gráužas puikus geras: Kaip gráužas rugiai, t. y. gryni, gražūs! J. Kviečių prikūlė kaip gráužo Kp. Sėklą [kviečių] padarėm kaip gráužą Skr. Rugiai čystūs kaip gráužas – nor an siūlo verk Rod. kaĩp gráužo daug: Pilnas pavietis pridėtas malkos kap graužo Vrn. Pinigų čiupsma kaip gráužo Ut. širdiẽs gráužas sielvartas: Blogi vaikai tai visą amžių būna širdies graužas Gs.