gvėra reikšmė
Kas yra gvėra? gvė́ra scom. (1) K 1. kas išgveręs; išsižiojėlis, vėpla; apsileidėlis; knapas: Oi, gvėra gvėra – prieš visą svietą apsijuokė! P.Cvir. Kas išsiskleidęs, kam smurgai nutįsę, antis atdaras, apsiaustas atvapas, kelnės nusmukusios, tas gvė́ra J. Žmogus gvė́ra, kurs išgveręs kaip stebulė išvažinėta J. Ko spoksai kaip gvė́ra? Gl. Ko dairais kai gvė́ra išsižiojęs! Skr. Ot gvė́ra – eina išsižiojus ir nemato, kad po kojų stovi puodas! Bgs. Gvė́ra koks – nuvažiavai ir neparvežei, ko prašiau Rd. Jų duktė tokia gvė́ra – nei šį nei tą nušneka Brt. Žioplas kap gvėra Lbv. Nėr ko daug norėt iš tokio gvė́ros Ilg. Gvė́ra tas niekus gvėruoja, plepa Skr. Eik tu, gvėrẽle! Erž. Ką ten tas gvėrẽlė galia būti geras darbininkas Užv. Gvėrùtė – kūrena užkišus jušką, ir šaukia, kad rūksta Skr. 2. kas gvėrauja, paisto niekus: To gvė́ros nėr ko klausyti Ar. 3. išklibinta, sudilusi mašina: Pažiūrėjau dviračių – tai až menką gvė́rą kelių šimtų prašo Lel.