ištalžyti reikšmė

Kas yra ištalžyti? 1 ištálžyti šnek. 1. tr., intr. Rtr, LVI814, BŽ485, KŽ, Ėr, Šd, Paį, Rs, Skdv, Vkš, Klp smarkiai primušti, išpliekti: Dėdė žentui ištálžė nugarą su lazda, t. y. išpėrė, išmušė J. Ištálžė auses turgo[je] – i gavo parų Krš. Kaimynu susipešė ir vienas antram par ausis ištalžė Klp. Ištálžysu par vepšlas, tai vėjais eisi numie J.Jabl(ž.). Antausius ištálžiau, tai žinos, kad reik pačios klausyti Brs. Supykęs ištálžė ištálžė jam snukį su plaštaka Jrb. 2. tr. išdaužyti, išmušti, iškulti: Girti susiedai langus vakar ištálžė Vkš. Ištalžysiu visiem dantis, tai žinos! Grž. 3. tr. Skr talžant ištežinti: Į tą pačią vietą kirsdamas nepataikai – visai ištálžysi mėsą Erž. Žiūrėk, ištálžei supuvusią lepšę Grk. 4. tr. Šts, Jnš išmėtyti, išsvaidyti: Ištalžė visus daiktus po gryčią, ir surink dabar! Krkn. Ištálžė jos senus kromelius, i eik kur nori! Sk. Ištálžė, išmėtė ir pro duris, ir pro langus Ar. 5. tr. Šl iššvaistyti, iškleisti: Matau, vis tiek ištálžysma tus piningus DūnŽ. 6. tr. Š, KŽ talžant, mušant išvaryti: Ištálžys tave iš karčemos J. Ištálžiau musis iš trobos Šts. 7. tr. KŽ godžiai išvalgyti: Ubagas ištálžė didį bliūdą putros J. ║ godžiai išėsti, išlakti: Šunys kaip patiko [arielką], ir ištalžė po puodą katras S.Dauk. \ talžyti; aptalžyti; atitalžyti; įtalžyti; ištalžyti; nutalžyti; patalžyti; partalžyti; pritalžyti; sutalžyti; užtalžyti