talžyti reikšmė

Kas yra talžyti? 1 tálžyti, -o, -ė K.Būg(Kv), Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, talžýti, tal̃žo, tal̃žė Kp, Ds šnek. 1. tr., intr. I, Kos152, M, L, LVIV128, Š, BŽ599, KŽ, Kv, Yl, Plik smarkiai mušti, pliekti: Ans vagį tálžė par ausį, šonus J. Už tokį darbą aną reik gerai tálžyti Plt. Tálžė vaiką parsiutęs DūnŽ. Iš šluotos pradėjo tálžyti negaliu pabėgti Rdn. Ansai pačią yr tálžęs kaip obūlį Krš. Tálžo kaip šunį Up. Meškausis supyko ir atsikėlęs kaip pradės tálžyt į antausius tam biesui su geležine pirštine VoL329(Jnš). Kaimas užniko jį su pagaliu talžyti ir užmušė M.Valanč. | refl. NdŽ, Skr: Kam taip tálžotės su mazginiais, vaikai?! Krš. Kaip prisigera, mušas, tálžos Užv. 2. tr., intr. daužyti, trankyti: Tálžė tálžė savo klumpes į rąstus, kol sutalžė Žgč. Žiemą ka nuvažiuosi, būs užšalę ten, su kirviais tálžysma, kol tą malūną ten atkirsi Žr. Nuėjęs į kalvę grobėsi darbo, kalė, talžė, skubėjo Žem. | Tálžiau i talžiau aš muses Šd. ║ tr. KŽ žudyti. 3. tr. K.Būg(Jnš), KŽ mėtyti, svaidyti: Beeidamas jis rado žmogų, kuris akmenis rinko nuo laukų ir talžė į pelkes LTR(Tt). | refl.: Prie indaujos talžėsi lėkštėmis apsukri kambarinė rš. ║ svaidant težinti: Kam laidai tas bulves į sieną, kam tálžai?! Vdžg. 4. tr. Šl, Ar švaistyti, kleisti: Kam taip tą pieną tálžai dykai?! DūnŽ. Ir aš nesu piningais apsivertęs, iš kur galiu tálžyti! Krš. 5. tr. su jėga liejantis plakti, skalauti: Lietus talžydavo langų stiklus ir vėjas siautėdavo jaunučiame sode J.Marc. Įnirtusios bangos ilgai talžė kopas rš. 6. intr. NdŽ, Kv eiti patižusiu, purvinu keliu: Kur tálžai tokiu keliu? DūnŽ. Batelius liuobam pasiimti į rankas į tálžysma basoms kojoms į bažnyčią Yl. Su klumpiais vien liuobam tálžyti Yl. 7. tr. klampoti, mankyti: Šlapiu keliu vieni purvai tálžyti, t. y. eiti J. Kam tálžai purvynus?! Krž. Arklių kanopos talžė purvą rš. 8. tr. J, NdŽ, Jrb, Krtn greitai, dideliais kąsniais valgyti, kamžloti, šlamšti: Tálžė i tálžė žiūrę senūs laikūs Nt. Išvirs meisos su bulbyne, i tálžyk nu ryto lig vakaro Vkš. Tokius riebius lašinius galia talžyti, o nesuserga Prk. Gavėnę pastninkaudavom, silkes tálžydavom Grd. Netálžyk kaip žalmargė Kl. 9. tr. NdŽ su balsu traukti, papsėti: Sėda ant kakalio ir tálžo pypkę Pj. Je, šnapšę gera, taboką tálžo End. ◊ žõdžiais tálžyti(s) Rdn užgaulioti, įžeidinėti: Vargsta senelė: tálžo visa šeimyna baisiausiais žõdžiais DūnŽ. Tálžo žõdžiais kaip kumščiais Krš. Gera marti, žõdžiais netálžos kaip kitos Krš. \ talžyti; aptalžyti; atitalžyti; įtalžyti; ištalžyti; nutalžyti; patalžyti; partalžyti; pritalžyti; sutalžyti; užtalžyti
2 tálžyti, -ija, -ijo 1. žr. 1 talžyti 6: Aš kliopu (bredu, kamašiju, tálžiju) par purvyną JII163. 2. tr. NdŽ taukšti, plepėti: Niekus tálžija Erž.

Ką reiškia žodis talžytojas? Visi terminai iš raidės T.