mankyti reikšmė

Kas yra mankyti? mánkyti, -o, -ė tr., mankýti, mañko, mañkė 1. lamdyti, gniaužyti, spaudyti: Linus mánkau mindamas J. Atvažiavo gydytojas, vaiką liepė išvystyti, padėjo ant priegalvio, mankė, barškino LzP. Šonkaulius išlauši – nemankyk taip baisiai! Grš. Nemankyk katės, dar įkąs Kn. | Dairosi lyg pagautas, manko kepurę ir nežino kas jam daryti V.Krėv. Petras krankštė, kosėjo, rankas mankė LzP. | Visą tada mane laužė, mankė, kojas mielino (sergant) V.Krėv. ║ refl. imtis, grumtis: Atsitrauk, nenoriu su tokiu paršu mánkytis! Srv. | Pažiūrėk, kaip šniokščia, mankosi (grumdosi) ir rangos trupinančios krantą laisvos marių bangos J.Jan. 2. Vlkv sukioti, kraipyti, lankstyti: Kai šokau su šelmiu berneliu, tai jis mankė į visas šaleles LTR(Lp). | refl.: O jau mánkosi atsistojęs an miestelio, – visi žiūro kap an kokio durno Krok. Ko mánkaisi kap velnias ant vinies! Lš. Nesmánkyk jau tep, mergele! Lp. ║ klibinti, judinti: Vėjas vartus mánko Dkš. Nemánkyk stovų be reikalo – išsimanko ik valiai su reikalu Dkš. | Šventa diena, duonutės užtektinai prisirinkau, tai kam man kojas mankyti, – plepėjo elgeta rš. ║ mankštinti, lavinti: Veltui mankysi savo kūną, tau vis tiek niekad nepavyks jo visiškai pritaikyti prie tokių linijų ir stilių įvairumo rš. ║ muistyti: Tai gražiai bėgo mano žirgeliai, galveles mankýdami Prn. Oi smūtni liūdni bėri žirgeliai, nei galvelių nemañko Prn. 3. sprausti: Mánkyte įsimankė jis, kur yra ankšta tarp žmonių, t. y. įsispraudė J. 4. klampoti: Galvijai mánko pievą DŽ. Visą savo amžių mánkai mánkai žmogus tą purvynę Rs. ║ refl. kapanotis: Besimankydamas po sniego kalną pailso, jo nuvargusį kūną sudrėkino šaltas prakaitas rš. Mano arklys prieš kalną mánkės mánkės ir neišėmė vežimo Kb. ◊ gálvą mánkyti galvoti, rūpintis: Kur šiandien darbautis ir mankyti galvas ant tokio dalyko V.Kudir. \ mankyti; apmankyti; atsimankyti; įmankyti; išmankyti; pamankyti; parsimankyti; pramankyti; primankyti; sumankyti