ištikėjimas reikšmė

Kas yra ištikėjimas? ištikė́jimas sm. (1); Sut 1. → ištikėti 3: Dėl neištikė́jimo pateriojęs bu[v]o Zacharijas žadą DP465. Pradės [Viešpatis] mylėtojamus saviemus… karalystas dangaus jiemus pagal ižtikė́jimą… atrakinėt DP542. 2. → ištikėti 4: Vienas mano bičiulis pašnypštė man į ausį, kad imperatorius žiūrintis mano santykius su pasiuntiniais kaip į neištikėjimo ženklą J.Balč. Kaip gana? – su n'ištikėjimu paklausė vėl viršininkas V.Piet. Toks neištikėjimas mokytojais ir kartais net neapykanta kyla iš tos priežasties, kad mokyklos yra skiriamos ne tik jaunūmenės auklėjimui VŽ1905,1. Draugiškomis sutartuvėmis įgijo ištikėjimą rš. O abu drauge turi užlaikyt pakajų, vienybę, ištikė́jimą, meilę, sandarą DK102. Niekad bažnyčiosp Rymo neištikė́jimas heretikų prieigos turėt negalėjo DP459. | refl. KII386, BŽ117, NdŽ, KŽ: Pikta paskalba, neišsitikė́jimas KII59. Draugiškai sugyvenąs, senai pasižįstąs, draugiško išsitikėjimo pilnas LL317. Balandis savo išsitikėjimu nenoromis įtiko, įsigerino žmogui J.Jabl. Iš neišsitikėjimo tarp kaimyniškųjų karalysčių galįs ir karas kilti LC1887,6. Kam nėra duota įgyti pilną išsitikėjimą žmonių, be galo bus sunku surasti tikruosius pasakotojus J.Šliūp. Išsitikėjimo raštai, mandatai L148. \ tikėjimas; įtikėjimas; ištikėjimas; nusitikėjimas; patikėjimas; prisitikėjimas; užtikėjimas