kulikas reikšmė

Kas yra kulikas? 1 kulìkas sm. (2) 1. Pln, Brs šiaudų kūlelis pradėti stogo kraštui dengti: Stogas visai nupuvo – jau ir kulìkai matyti Tl. Visam stogo pakraščiuo reikės kokių dviejų šimtų kulìkų Kv. Jei kulìkai gerai nukirsti ir lygiai pririšti, gražios yra stogo padelkos Plt. Jau stogą baiga dengti – kulikus deda Lkv. Kulìkai jau surišti, galim pradėti kloti Rt. Iš šiaudų suriša kulikiukus, anus guldo ant lotų, kad anais nubėgtų [v]anduo nu stogo Varn. Kulikelius žilvyčių uždeda ant čiukuro, kad nelašėtų Ggr. 2. ppr. pl. Plt iš šiaudų ar ajerų surišti kūleliai mokytis plaukti: Kulikai iš ajerų stimbrų Bržr. Jeigu nemoki plaukti, prisirišk pri šonų kulikus Pln. 3. paukščio sparno alkūnė: Žąsinas muša ne su sparnais, bet su kulìkais Šts.
2 kulìkas sm. (2) trumpa rudinėlė, švarkelis: Jau tau nedera šitas kulikẽlis – trumpokas Ad. Šiandie aš vilksiuos kuliku Ml.
3 ×kulìkas sm. (2) K, B 1. piniginė: Pilnas kulìkas varinių Lg. Kulìkas piningais kimšte prikimštas KII203. Jis, šitą česnį keldamas, daug kaštuodinos, giliai į kulìką įgriebė KI64. Mano kulìkas tiek n'išneša (mano piningai ant to nepritenka) KII64. 2. KBII59,170, NdŽ nedidelis maišelis, kapšiukas.
4 kulìkas sm. (2) Varn, Lk, Užv toks medinis indas – grūstuvėlis užkului grūsti: Kulìkas yra sūdas medinis, kuriame kula užkulą J. Užkulą grūdame kulike Krkl. Sugrūsk užkulo kulikè ir aptverk nakčiai [skaudulį] Užv.