muilyti reikšmė

Kas yra muilyti? muĩlyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) žr. muilinti: 1. SD159, R, K Su muilu muĩlyk drapanas velėdamas J. Kad ir prausčiau ir muilyčiau aš savo burnelę, tik nebūsu tokia graži, kaip pas motinėlę BsO39. | refl.: Aš prausiausi, muilyjausi ir galvelę šukavausi KlvD100. Kad aš prausuos, muilysuosi rytas vakarėlis, vis nebūsu tokia graži, kaip pas motinėlę BsO40. Gerai muĩlijas OZ34. 2. Pamačiau, kad jis manę muĩlija Sb. Ką tu čia mane muĩliji, manai, aš nesuprantu! Ll. Ans muĩlija par akis ir neraudonuo[ja] Šll. | refl.: Bene muilijamos (apsirinkame) ŽCh212. Rodos, jau, jei nemuilijaus, kad aiškiai davedžiau ir parodžiau P. 3. intr. Prng šnek. verkti: Ko čia muĩliji kaip mažas! Ds. 4. intr. šnek. duoti, šerti: Muĩlysiu snukin, ir bus baigta! Sv. ◊ akìs muĩlyti apgaudinėti, meluoti: Kam muĩlyt žmogui akìs, kad aš pats šiandiej buvau ir girdėjau Skdt. Ką čia akìs muĩliji, lygiai mes nežinom! Ut. \ muilyti; apmuilyti; įmuilyti; išmuilyti; numuilyti; pamuilyti; primuilyti; sumuilyti