nugarmėti reikšmė

Kas yra nugarmėti? nugarmė́ti, nùgarma (nugárma Užv), -ė́jo intr. 1. su triukšmu nueiti, nulėkti: Laiptais nugarmėjau žemyn rš. 2. nugrimzti, nuskęsti: Akmuo nugarmėjo į armenis, t. y. nugrimzdo J. Ans nugarmė̃s į smalą, t. y. nugrims į skradžiąsias J. Lapė nugarmėjo į gilią duobę P.Cvir. Šuva nugarmė́jo su maišu į upės dugną Sv. Kai tik šoko į vandenį, tai ir nugarmė́jo į dugną Rk. Kai pratrūko raisto paviršius, tai ir nugarmė́jo karvė Mrs. Viedras nugarmėjo į šulinį Vl. Neik vienas maudytis – dar nugarmė́si Jrb. Žemė prasižiojo, ir visas dvaras nugarmėjo į armijas Užv. Neik ten, nugarmėsi į tą marmalynę Lkv. | prk.: Vargas ir skurdas, buržuazijos valdymo metais kuris slėgė Lietuvos darbo žmones, dabar nugarmėjo į negrįžtamą praeitį (sov.) sp. Darbininkai sujudės – visi ponai nugarmės (sov.) LTR. ^ Kad tu kiaurai žemę nugarmė́tum! Brž. Ir keikė karą, kad jis kur kiaurai nugarmėtų Vaižg. ║ nukristi: Nugarmė́jau nuo pačios medžio viršūnės, bet išlikau gyvas Sv. Nugarmėjau su kopėčiom žemyn Vl. 3. nukibti, aplipti: Šiemet medžiai nugarmėję vaisiais Klov. \ garmėti; apgarmėti; atgarmėti; įgarmėti; išgarmėti; nugarmėti; pagarmėti; pragarmėti; prigarmėti; sugarmėti; užgarmėti