nuvarvinti reikšmė

Kas yra nuvarvinti? nuvar̃vinti caus. nuvarvėti: 1. R11, MŽ15, N, K, Š, KŽ, DŽ1 Nu stogų nuvar̃vinti (nutirpdyti sniegą) galia greit, ale an žemės sluoksnio neįšildo Krš. 2. Giją, drabužį nuvar̃vinau pakabinus J. Šlapią indą nuvar̃vink ir nušluostyk! NdŽ. Nuvar̃vinsi [varškę sūriui], įdėsi druskos, išmaišysi Sd. Nuplauna [virtus grybus] šaltu vandeniu, nuvar̃vina ir tada druskos įpilia Kp. 3. Vaikas rašydamas netyčia nuvar̃vino kelis lašus rašalo ant savo knygos NdŽ. Boba, žalty, nuvar̃vink nu žolių šimtą gramų (įpilk degtinės)! Krš. | refl. Š. 4. refl. euf. nusišlapinti: Nu vyrai, nusivar̃vint i gult! Aln. 5. tr. permerkti, perdrengti: Visų vėjų [piemuo] nupūstas, visų lytų nuvar̃vintas Krš. ◊ apìvaras nuvar̃vinti rasti prieglobstį: Ar negalėtumėm čia sustoję ir pailsėti čia pas tamstą, noris apivaras nuvarvinti DS213. ãšarą nuvar̃vinti kiek verkti, paašaroti: Motyna mirė, nėkas ir ãšaros nenuvar̃vino, buvo atsibodusi Krš. kójas nuvar̃vinti (-yti Skr) rasti prieglaudą, poilsį, prisiglausti: Turėsi kur kójas nuvar̃vint Ar. [daũg] prãkaito nuvar̃vinti daug vargti dirbant: Senis daug prakaito per savo amželį nuvarvinęs rš. séilę nuvar̃vinti 1. sakoma negavus ko norimo, geidžiamo: Ans (ponas) už plikos motriškos pamatymą šimtus devė, jei turėjo, o jei neturėjo, ta séilę nuvar̃vino Krp. 2. numigti: Biškį séilę nuvar̃vinau – tujau svietas kitaip atrodo Vkš. \ varvinti; antvarvinti; apvarvinti; įvarvinti; išvarvinti; nuvarvinti; pavarvinti; pravarvinti; privarvinti; suvarvinti; užvarvinti