pamatinis reikšmė
Kas yra pamatinis? 1 pamatìnis sm. (2) 1. Pln, Užv, Ktk, Mlt, Alk pirmutinis, apatinis sienos rąstas, dedamas ant pamato: Jau pamatiniùs sunėrė ir aplaistė (vaišino pradėjusius namo statybą) Ds. Pamatiniùs reik pasmaluoti – par juos nepareis drėgmė į sienas Kv. Pamatìniai supuvo, reik pasverti (pakelti, kad būtų galima naujus padėti) Up. Trobos pamatìnis pūna, kad artie tvartalis Nt. Dėjo pamatiniùs, kur išpuvę buvo Ob. Ryt mėšim tvartus: mėšlas net pamatinius siekia Mrj. Da visa siena sveika, tik pamatìnis papuvęs Gs. Kūtėms pamatiniai jau tašomi J.Paukš. 2. rš apatinis sienų vainikas.
2 pamatìnis, -ė adj. (2) 1. dedamas į pamatą: Pamatinis akmuo Klvr. 2. dedamas ant pamato: Rąstus pamatinius pirkom Šts. Pirmiejai rąstai yr pamatìniai Štk. | prk.: Mužike! ... anų visų laimių rąste pamatini D.Pošk. 3. augantis, gyvenantis prie pamato: Pamatìnės rožės, arba malvos Šts. Pamatìnė varlė J. 4. sudarantis pamatą, kuriuo kas remiasi, iš kurio kas kyla: Šiandieninių lyčių raida bus ėjusi iš pamatinės prolytės K.Būg. Tarp pamatinio žodžio ir vedinio yra reikšmės skirtumas LKKVII215. Statulõs pamatinė reikšmė yra „statumas“, „stačio“ stovėjimas K.Būg. 5. S.Dauk pagrindinis, svarbiausias: Jie nežino nė pamatinių higienos dėsnių P.Aviž. Yra tai vienas pamatinių gyvenimo įstatymų Vd. Pamatinių skudučių yra taip pat penki LTII105. Vaikai gėrisi pasakos fabula, daug nesukdami galvos, kokia ten yra autoriaus pamatinė mintis J.Balč. ║ antraštinis (apie žodį): Pamatìnį žodį spausdinu juoduoju korpu K.Būg. Pamatiniams žodžiams visuomet suteikiu rašomosios kalbos lytį K.Būg. 6. gram. kiekinis (cardinale): Pamatiniai [skaitvardžiai vartojami], klausant, kaip daug? S.Dauk.
3 pamatìnis sm. (2) BzF150 žr. 1 pamatinė 1.
pamatinis junginiai
- pamatinis susitarimas
- pamatinis susitarimas
- Pamatinis sluoksnis