patrešti reikšmė
Kas yra patrešti? patrèšti intr. 1. Lex97, Q566, B, N, I, K, DŽ, NdŽ, KŽ, Up, Vvr, Prk, Pc, Vad, Ūd kiek aptrešti, papūti, apipūti, aptrūnyti: Patrẽšęs balkis, patrẽšusi dantis KII70. Tavo rąstas patrẽšo beguledamas J. Kas patrẽšęs, tas patrẽšėlis J. Patreñša medis i virsta Krš. Patrẽšę linai yra be tvermės: dirvo[je] parsistovėję Krš. Pastova [siūlai] i patreñša Krš. Šiaudai buvo patrẽšę, anų gyvoliai nebgalėjo ėsti Vkš. Ratam atėjo laikas i sulūžo, jeigu buvo patrẽšę Jsv. Šitokio medžio patrẽšo! Ktk. Par vasarą jau patrẽšo medžiai Lg. Plaki ugnį, o ji pasislepia samanose, patrešusiuose spygliuose rš. Laukai kvepia patrešusiom bulvių virkštėm I.Simon. Jei grūdas kviečio ingi žemę pultų ir nepatreštų, tada pasiliekt vienas VlnE166. Kožnas teipag geras medis atneša gerus vaisius, o piktas (išnašoje patrešęs) medis atneša piktus vaisius, Ch1Mt7,17. | prk.: Iš visa ko jau matyti, kad vadinamieji pilioriai patrešo, – tarė Ragutis LzP. Tu dūšios mano nepaliksi pekloje, nei duosi š[v]entamujam tavam patrešti BPII7-8. 2. J.Jabl, DŽ paminkštėti nokstant: Patręšusi kriaušė LL264. Kai patrėš [obuoliai], bus gardesni Kkl. Žinai, ka patrẽšęs [obuolys] visada skanesnis y[ra], minkštesnis NmŽ. Padėsu [kriaušes] patrèšti: da nė[ra] geros, – kietos Grdm. Nedaug patrešę [kriaušės] man gardžios Kt. Syvai nuo tikrai gerai išnokusių ir jau gerai patrešusių obuolių yra labai gera priprova prieš didžiausį vidurių užsikimšimą prš. 3. Lp prk. pasenėti, iškaršėti: Žiūriuos – ir Povilas jau patrẽšęs, nebe jauniškė An. Čia jaunų gi nėr – visi patrẽšę Švnč. \ trešti; aptrešti; atitrešti; įtrešti; ištrešti; nutrešti; patrešti; pertrešti; pritrešti; sutrešti