priekalas reikšmė

Kas yra priekalas? priekãlas sm. (2) K, Ds, Dsn, Ad, Mrk, Snt, Nm, príekalas (1) PnmR, Grž, Jnš, Kp; B, prykãlas (ž.) (2) 1. geležinis stovas kalamai geležiai pasidėti: Kalvis kala geležį, ant priekalo pasidėjęs J. Kalvis padėjo an priekalo geležį Aps. An priekãlo kalvis kala Grv. Pasdėk an príekalo ir išlyginsi Sv. Prykãlas buvo a viniai, a kam patiesinti Krš. An priekalo kūjeliu muša Smal. Jis ištraukė iš ugnies, padėjo an priekalo ir kūjais – mušt! BsPIV23. ^ Bajors gyven tarp ponų, tarp jų ežių galo, taip kaip gelžis tarp kūjo ir tarpe priekalo D.Pošk. Kalk geležį ant príekalo, kol karšta Lnkv. Kūjis priekalo nekilnoja LTR(Šš). Gėda būtų stumdytiesi ant priekalo po kūgiu ... su kaimynais A1885,13. Sėdi kap šuo ant priekãlo Dkš. Jo galva kap priekãlas (jis bukaprotis) Mrc. 2. prietaisas dalgiui tinti, plakti, tintuvas: Tinant dalgį ano ašmenys tura būti padėti ant priekãlo Krtn. Tolėliau nuo sodybos, kiemo vidury, priekalus susibedę į žemę, dalgius tynės Vincas ir Antanas Vaižg. Prykalas dalgiuo tinti yr statinys ir sėdamasis Šts. 3. E, EncIV983 anat. toks ausies kaulas (incus): Ausies priekalas (priekalėlis) yra ausies girdimasis kaulelis rš. Ausies ertmėje yra trys klausos kauleliai: plaktukas, priekalas ir kilpa sp. ◊ tarp kū́jo ir priekãlo (būti, atsidurti) tarp dviejų didelių pavojų, nemalonumų: Esame tarp kūjo ir priekalo J.Dov. Atsiradau tarp kūjo ir priekalo rš.