pritvoti reikšmė

Kas yra pritvoti? pritvóti tr. 1. NdŽ, DŽ1, Skr, Jnš primušti, pripliekti, pridaužyti: Pritvojo, kad nuo žemės nekėlės Škn. Nebežinau, až ką mane teip ir pritvójo Vžns. Už paskundimą pagatavas tą bobą pritvóti Krš. Ot durnius, pritvójo arklį, dabar bėdoja, kad serga Dgl. ^ Išėjęs Butrimas jautėsi kaip lazdomis pritvotas, net sverdėjo J.Paukš. | refl. NdŽ, Trgn: Vakar prisitvójom, kai girti buvom, o šiandien jau vėl zgadoj, nors nosys nubrozduotos Ssk. ║ prk. mušant privaryti, prigrūsti: ^ Parlaidojo iš Cibiro kaulus – žmonių kaip su kūle pritvotà bažnyčio[je] Krš. ║ priploti, priblokšti, priplakti: Iš aukšto pila [v]andinį, pritvós gėlikes pri žemės Krš. 2. Vdk užmušti: Dabar tą kipšą tikrai pritvojau LTR(Trg). 3. šnek. gausiai pripilti, prilieti, pridėti, primesti: [V]andens pritvotà, toksai pienas Krš. Pritvóta druskos, negalì prarytie Adm. Labai saldi anų pyragai, cukraus pritvó[ja] Krš. Pilną gardą pritvójom burokų Jnš. Privertėm, pritvojom šitų žabarų stirtas, nugulusias kone pusę klebonijos daržų J.Balt. 4. NdŽ šnek. godžiai, daug prigerti ar privalgyti. | refl. tr., intr. NdŽ, Krš: Prisitvójau arbatos, pradėm prakaitas pila Vvr. Na ir prisitvójo vyrai kai žemės Jd. 5. šnek. daug ir smarkiai ko pridaryti: Nagi, grūsk į maišą juos (kopūstus). Va, čia, toj vagoj, pritvójau! J.Ap. Prytvójo piningų nemažai Vn. Paskui gali tų sakinių pritvót nė šiek nė tiek Šln. 6. šnek. daug pritaukšti: Pritvójau, ko nereikia Ssk. \ tvoti; aptvoti; atitvoti; įtvoti; ištvoti; nutvoti; patvoti; partvoti; pertvoti; pratvoti; pritvoti; sutvoti; užtvoti