šalininkas reikšmė
Kas yra šalininkas? 1 šaliniñkas (-inỹkas), -ė smob. (2) [K], Š, Rtr, NdŽ, KlbXIV62, KŽ, Užv, Plt, KlvrŽ, Slnt, šãlininkas (1) Yl 1. kas šalia, gretimai gyvena, kaimynas: Kurs prie šalies stovi, tas šaliniñkas J. Šalinỹkai, būdavo, buntavoja, ė teip tai gera buvo merga Kur. Atkakęs žvalgas kvočia ne tik iš tėvų, iš vedžio, bet dailiai ir iš šaliniñkų apie visus panagučius JR9. Šeimynykštis turi daboti gaspadoriaus gėrybę, nei pats vagišauti, nei šalininkams leisti grobčioti brš. 2. Lkv, Jdr, Žr, Šts, Yl pašalinis žmogus, prašalaitis: Liūb ten prieis i mūsų kumiečių, i šãlininkų Trk. Šaliniñkams parsiuntė laišką, pačiai – ne Grd. Šaliniñkai ma[n] gadina ūkį J. ║ Pp meilužis: Turėjo šaliniñkę Žr. Su šaliniñkais daug bobų gyvena Jdr. ║ nekviestas svečias vestuvėse, vaišėse: Šią dainą dainuoja šaliniñkai vestuvėse Jd. Kad iškoliojo šalinỹkės ano šono svotus, tai tie net supyko Dgl. 3. I, M, LL207, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Jdr kas palaiko kurią nors šalį, kieno nors rėmėjas, palaikytojas: Tarptautinis organizuotas taikos šalininkų frontas pavirto milžiniška jėga, sugebančia sužlugdyti agresyviuosius planus sp. Akelaitis buvo nuosaikus Lenkijos ir Lietuvos vienybės šalininkas A.Janul. Julijus, karštas sukilimo šalininkas, uoļiai gaudė žinias apie sukilėlius V.Myk-Put. Juk daugel kunigaikščių – prisiekę mano šalininkai J.Gruš. Esu idėjų dramos šalininkas, ne buitinės, ne psichologinės J.Marcin. Portunatus pradėjo rinkti sau šalininkus M.Valanč. 4. jaunosios ar jaunojo palydos dalyvis: Reik drabužius susiūti jaunajai i šaliniñkams Gršl. Marčios šaliniñkams kaip i sarmata – nešvariai rado Rdn. Sutiks jaunąjį tie visi šaliniñkai Tl. Šalininkai – vieni Katrę peikė, kiti Jonuką Žem. 5. DūnŽ varomą bandą iš šonų prižiūrintis piemuo: Viršininkas (kerdžius) šauka: Pirmininkai, sutūrėkiat! Pavarninkai, pavarykiat! Šaliniñkai, neleiskiat! Šaliniñkams užsukti liepa, neleisti išsiplėsties [bandai] LKT56-57(Akm). 6. CI625 kas išvarytas, išguitas, ištremtas. ║ N, [K] bėglys, pabėgėlis. 7. M, Rtr kokios nors partijos narys.
2 šaliniñkas, -ė adj. (2) 1. KŽ prie vienkinkio vežimo iš šalies prikinkytas: Šalininkas arklys MitI390(J.Šliūp). 2. kuris šone išaugęs, šalutinis, ne pagrindinis: Stiebai antrinykai (šalinykai) P.
šalininkas junginiai
- (ko nors) išlaikymo šalininkas