sarginti reikšmė
Kas yra sarginti? 1 sárginti (-yti K, Erž), -ina, -ino tr. K, Rtr, BŽ88, DūnŽ, Srv, Jdr, Gr, Pkp, Skr, Šlu, Pgg, sargìnti, -ìna, -ìno Rtr; I, N prižiūrėti sergantį, slaugyti: Sárginti ligonį nepakyrėjo, greit numirė J. Kad matė tur dukrą, yra kas sárginąs J. Sárginti ilgą ligonį reik daug kantrybės turėti Rdn. Pri ligono patekau sárginti Šts. Sárgina muni, kai aš sergu Vdk. Jau kiek ana muni myla, kiek ana muni sárgina, užjauta! Ms. Smerčia vaduojas, sárginam jau dveji metai Gg. Vyrą turėjau ligotą, tris metus reikėjo sárginti Kv. Pilypas žmogus jau treji metai kaip sárgina žmoną Jn. Jau ji vargo matė: sárgino sárgino tę juos Jrb. Besárgindamas pats susirgo Vkš. Kas aną sárgina, kas pry anos tenai stova? Šv. Iškeliavo ji pirm kelių mėnesių Vokion mokinties ligonis sarginti Vd. Nesirk: gautumėm ateit sárgint (juok.) Žr. | Sėdu pry žąsino [pamušta koja] i sárginu DūnŽ. | refl.: Sarginos du metu ir mirė Šts. Kai aš numirsu, tu galėsi sárgytis Rsn.
2 sargìnti (-ýti K), -ìna, -ìno K, BŽ32, NdŽ, DŽ, sárginti, -ina, -ino caus. sirgti. 1. Rtr daryti, kad įgautų ligą, susirgtų, sargdinti: Nesargìnk jį krimsdamas, mušdamas, kad susirgtum J. Seniau karais sekdavo kūno antkryčiai: žmonės besibūriuodami patys sirgo ir kitus sargino raupais, živatavimais ir kitaip Vaižg. 2. refl. apsimesti, dėtis sergančiu: Surukau, subliukau, dabar sárginuos, bet nesergu Šts. \ sarginti; apsarginti; pasarginti; prisarginti; susarginti
3 sargìnti, -ìna, -ìno tr. saugoti, sergėti: Vagį ant jo paties diržo pakorė ir sargino, pakol asesorius neatvažiuos prš.