šaukoti reikšmė

Kas yra šaukoti? šaũkoti, -oja, -ojo BzF181(Prk), OGLII341, NdŽ, LKKIV141, Trkn, šáukoti LVIII771, NdŽ, KŽ, šaukóti, -ója, -ójo JI416, KŽ, Ds; S.Dauk, I 1. intr. NdŽ šūkauti, rėkauti: Vaikai, nešaũkokit! DŽ. Girtas šaũkoja, t. y. rėkauna J. Bėk į lauką šaũkoti, trobo[je] negal Ms. Šaũko[ja], net laukai plyšta Yl. Visai nešaũkoju, visai spakainiai bliurbu Trk. Ans negirda ausimis – kas čia šaũkos su anuo! Kin. Visą dieną šaũkojau, i gerklė skaudėti pradėjo Slnt. A vel[nia]s apsėdo, ka taip šaũkojat! Vkš. Tik neatsiliepk, lai ans šaũko[ja] Vgr. Ko šaũkoji, jug ne miške esi! End. Be reikalo šaũkoji – teisybė muno! Dr. Dieną ieškojo, naktį šaukójo – kaip nėra, teip nėra Sml. Dar būtų šaukojęs, pamatė mane, sako: – Onelė beesanti! Žem. Neleiskite šaukoti vaikui į pat ausį Pč. ^ Ir šauko[ja] it Blezienė po baravykus, Šlinius po grybus Šts. Tankiai šaukojančio niekas neklauso VP46. 2. tr., intr. NdŽ, Kin garsiai dainuoti ar giedoti: Jau tiek, meistrali, galėtumi gerai šaukoti rožančių M.Valanč. Noriu, kad par budynę mano nebūtų nė vieno žmogaus ir niekas nešaukotų M.Valanč. \ šaukoti; apsišaukoti; atšaukoti; iššaukoti; pašaukoti