savastis reikšmė

Kas yra savastis? sãvastis sf., sm. (1) NdŽ, Krsn, Dgl, Up, Krt; Bru, Rtr 1. DŽ nuosavybė: Čiagi mano sãvastis Sdk. Ant savo sãvasčio katras ponas Škn. Senovėje baudžiaunykai neturėjo sãvasties Rs. Kad į jo sãvastį būtų parėjus žemė, tai galėtų nupirkti Pc. Šiandien jau neįmanoma, kad kurios nors tarybinės tautos literatūroje pasirodęs žymus veikalas nepasidarytų visų tarybinių tautų kultūrinė savastis K.Kors. Iš tiesų, mūsų turtai ir gyvybė yra tėvynės savastis rš. | prk.: Marksizmo-leninizmo idėjos turi tapti jaunimo savastimi, vidiniu įsitikinimu (sov.) sp. 2. buvimas savu: Vyras su žmona ne giminystė, ale savastis Trgn. Savastis kai kada geriau kaip giminystė Trgn.