skeltinis reikšmė

Kas yra skeltinis? 1 skeltìnis sm. (2) Ktv, Žž, Rod, Lz pliauska: Kap paskaldo malką, skeltìnis mūsuk vadinasi LKKXIII24(Grv). Suskaldyk skeltìnį į šipulius, tai bus prakurų Krn. Skeltìniais malkos geriau parduoti Prn. Sumėtyk skeltiniùs pašalin Slk. Jis šiesmet dvi rietuves beržinių skeltìnių pastatė Dbč. Žiūrėk, kad kokis skeltìnis neūžt pro ausis! Dg. ^ Nė malkos skeltìnio nebuvo namie Grv. Ana ir velniuo skeltiniù skūrą ištvos (apie labai pašėlusią) LKKXIII121(Grv).
2 skeltìnis, -ė adj. (2) Dv, LKAI62(Stl), LKAI64(Žg, Pp, Gd, Varn, Tv, Lkv), skéltinis (1) LKAI62(Kž), LKAI64(Škn, Dr, Lkv, Krkl, Stl), skeltinỹs, -ė̃ (3a) J.Jabl(ž.), DūnŽ, Nt, LKAI64(Lc, Ms, Pp, Krtn) 1. Mžk skeltasis: Skeltìnėmis tvoromis užtverti aptvarai, žardai J. Skeltìnę tvorą tverdavo iš skeltìnių karčių Rz. Skéltinė tora Pln, Pp, Tv, Varn, Vg. Skeltinė̃ tora lengviausiai užtverti: parskeli storesnę kartį par pusę ir lenki par tris mietus Vkš. Skeltìnė malka daug geriau dega nei kambliukai Ml. Skeltiniai antgaliai su koteliu rš. Skeltinė lenta I. Seniau grabus iš skeltìnių lentų dirbdavo Pc. Skeltìnė oda DŽ. ║ skaldytas, smulkintas: Skéltinį sūrį skaldė guldytuvių vakarą Šts. 2. Ml trikam̃pis: Dukrytei reikia skeltìnės skarelės Mlt. Bobos skeltìnėm skarom susrišę Prng. 3. su įlinkimu per strėnas, riebus: Arklys skeltìnis Mrk. Kad ir skeltinỹs buvo arklys, bet be kokio išbėgio Kal. 4. per vidurį įlinkęs, su duobute: Smakras skeltinis – atkaklumo požymis rš. 5. atsiradęs dėl įskilimo, įplyšimo: Skeltìnė žaizda (arklio kojoje) BŽ168. 6. susidedantis iš dviejų dalių, pusių: Pupų skeltinė sėkla rš. Skeltinis sparnavaisis BTŽ398. 7. nevientisas, su įkarpomis, įskilimais: Pusiau skeltinė taurelė BTŽ441.