škurlis reikšmė

Kas yra škurlis? 1 škur̃lis sm. (2) NdŽ, K.Būg(Jnš, Škn), DūnŽ; KŽ, škurlỹs (4) NdŽ, Lkč; L žr. 1 skurlis: 1. A1883,174, Š, Mžk, Gr, Šlv, Sdb, Grnk, Grž, Anč, Upt Būs geras škur̃lis grindims šluostyti Pj. Uždegiau senų škur̃lių – ne vienos [plaštakės] nebliekta Vkš. Žymėdavom [avis]: a škurliùką kokį, a kuškį [vilnų] palikdavom Vg. Su šlapiu škurliù šluostysi [dulkes], apsivels Krš. Kokie čia škur̃liai dega? Rdn. Čia tavo nebe kvartūkas, o tikras škur̃lis Sml. Tik ka ta laumė anam devė su tuo savo škurliù (ps.) Lk. Tuomet nuo rankos ir kaktos nurišusi škurlius, pamatė tą pačią antspaudą ir žiedą MPs. Žiūr[ia] senelis – žmogaus iš metų pririšta škurlis BsPII101. Į škurleliùs susiraišiojusi piningelius ka ana skaitliuo[ja] Krš. | prk.: Tas vaikelis ant rankų, suvyniotas da į škurlelius (vystyklus) Mšk. ║ prk. apie visiškai nevaldantį kūno žmogų: Vienur nuejęs išlenka, kitur – i škur̃lis (girtas) Krš. I ranka, i koja – škur̃liai, parližavo Krš. ║ prk. apie niekam vertą, nusivalkiojusį žmogų: Kam ne kam, o tam škur̃liui reikia tylėt Upt. 2. ppr. pl. Kv, Tt, Grz, MitI235(Šd), Rz, Rgv, Paį Apsikloju kailiniais, šiokiais tokiais škur̃liais apsidedu – šalta, i tiek Mšk. Nunešk tus škurliùs atiduoti, parsineši pieno, sūrio, lašinių LKT111(Kltn). ^ Noru mirti, o lopo lopo kaip seną škur̃lį (gydo) DūnŽ. 3. ppr. pl. Škur̃lių turu, nebreik nėko – turu gyvą biesą Krž. Mergoms tų škur̃lių reik žagus turėti Rdn. Nora škur̃lių turėti: metė mokslus, dirba Krš. Išdrūktėjo – į savo škurliùs nebįlenda Krš. Merga miliniais škurliais, pakuliniais marškiniais – žiemą vasarą tokia i tokia Rd. ◊ iš škur̃lių iškrìsti paūgėti: Iš škur̃lių vaikas iškrìtęs – jau vaikščio[ja] DūnŽ. su škur̃liais susieĩti susitaikyti sutuoktiniams: Gal suprotėsma, gal suseĩsma su visais škur̃liais Krš. [sàvo] škurliùs suglaũsti (sumèsti, susimèsti) sueiti kartu gyventi (ppr. susituokus): Jie sùglaudė škurliùs į krūvą Šln. Sùmetė škurliùs su Barbike ir gyveno Krš. Trylektais metais sùmetėm sàvo škurliùs i susidrėbėm Trš. Nuo rudenio susìmetė škurliùs i gyvena, a, manai, ilgai gyvens? Jnš.
2 škur̃lis, -ė smob. (2) Rtr; KŽ žr. 2 skurlis 1.