skvirbinti reikšmė

Kas yra skvirbinti? skvìrbinti (-yti K), -ina, -ino K, Š 1. tr., intr. Q398, CII244, KI253, KII204, Snt, Ilg smailiu daiktu sukiojant daryti skylę, urbinti: Peiliu medį skvìrbina DŽ1. Ką čia skvìrbini su tuo geležgaliu: pasiimk grąžtą ir išgręžk Jrb. Skvirbino skvirbino, kol praskvirbino skylę Škn. Skvìrbina su lopeta duobę, ir tiek Ln. 2. tr. sukiojant kišti, smeigti: Su virbu kuodelį skvìrbinu, t. y. sukdamas duriu J. Raktą skvìrbinti į skylę DŽ. ^ Jurgutis Grigutę skvirbina (raktas ir spyna) PrLXVII40, Sch63(B). Skvìrbina Jurgis Daratą (raktas ir spyna) Sln. 3. tr. pjauti (kietą daiktą): Neskvìrbyk [kieto sūrio peiliu], vis tiek neatpjausi Jrb. 4. intr., tr. DŽ, NdŽ, Kltn šnek. prastai griežti, čirpinti: Neskvirbink kaip svirplys užpečky[je] Čk. Gana jau čia tau skvìrbyt! Lkš. Ot, tokia ten muzika – skvìrbina tas piemuo ant skripkos Alk. ^ Skvìrbyk, gude, pūslę radęs Jrb. 5. tr. NdŽ, KŽ, DŽ1, DūnŽ, Kair, Šln šnek. raginti, versti: Skvìrbink, ka greičiau skolą atiduotų Krž. Skvirbino skvirbino visaip jis (velnias), o ta ožka neina, i gana LTR(Vdk). Skvìrbin virbin Jurgis pačią, kad pasiūtų terbą plačią, kad įdėtų lašinių, senos duonos trupinių (d.) Nmk. | Priegimtis žmogų skvirbina mažiau dirbti nenaudingus darbus ne kad naudinguosius A1884,218. 6. tr. DŽ, NdŽ erzinti: Atstok, gana mane skvìrbyt! Lkš. 7. tr. mausti, gelti: Man dantį skvìrbina NdŽ. Ant širdies vis negerai negerai, kažin kas skvìrbina, negaliu nė atsigauti Škn. Jaučiu, kad taip kažkas skvìrbina širdį Grz. 8. tr. traukti, tempti, pešti: Jijė verpdama skvìrbina siūlą prie kuodelio, ir dėl to nėr parsliekų J. \ skvirbinti; įskvirbinti; išskvirbinti; paskvirbinti; perskvirbinti; praskvirbinti